Prieš kelerius metus paklaustas apie „Norfos“ tinklo plėtrą jo savininkas D.Dundulis dideliu optimizmu netryško – prasidėjus karui Ukrainoje verslininkas stebėjo rinką ir didelių plėtros planų nepuoselėjo.
Tačiau prabėgus daugiau nei dvejiems metams Palangoje, Šiauliuose, Šilutėje ir Lazdijuose kyla nauji „Norfos“ pastatai, verslininkas neslepia – optimizmo dėl nevaldomų ir nenumatytų situacijų jaučia kur kas daugiau, geresne nuotaika, jo nuomone, gyvena ir mūsų šalies žmonės.
„Akivaizdžiai matome, kad ne tik mes, bet ir kitos įmonės Lietuvoje dinamiškai vystosi, sąstingis ir situacijos stebėjimas tarsi iš šalies – jau praeityje. Be to, viešumoje tai vienur, tai kitur jau kurį laiką girdėti nuomonė, kad iki metų pabaigos tarp Ukrainos ir Rusijos gali būti sudaryta taika.
Ką tai duotų verslui? Žinoma, svarbiausia – pasitikėjimą rytojumi. Ne visai sutinku su kalbomis, kad mes esame labai arti Ukrainos, tačiau mūsų šalių interesų laukas tikrai artimas“, – pabrėžė D.Dundulis.
Pirmoji „Norfa“ – Palangoje
Lazdijuose esanti „Norfos“ parduotuvė dirba jau 20 metų, tačiau čia kyla ir nauja – didesnė, modernesnė. Tiesa, liks ir senoji, mat ji – kitame miesto gale, tik taps kiek mažesnė, nes dalį patalpų verslininkas ketina išnuomoti.
„Naujosiose parduotuvėse Lazdijuose ir Šilutėje, kur užbaigsime statybas rugsėjį ar spalį, bus ir kulinarijos cechai, jos yra geresnėje geografinėje vietoje, tad tikiu, kad pirkėjams taps patrauklesnės už senąsias“, – „Lietuvos rytui“ sakė D.Dundulis.
Palangoje, Bangų gatvėje, kuri jungia Klaipėdos plentą ir Gamyklų gatvę, kylanti „Norfa“ – pirmoji šiame kurortiniame mieste. Ir statinys čia sudėtingesnis – dviejų aukštų pastato pirmame aukšte bus didelė moderni parduotuvė, o antrame – keturi teniso aikštynai.
„Palangoje šiuo metu vyksta paruošiamieji darbai. Planuojame, kad rugsėjį čia prasidės realūs statybų darbai. Po metų pirkėjus jau ketiname pakviesti į šios parduotuvės atidarymą.
Toks mūsų projektas, kai „Norfos“ parduotuvėje įsikurs dar ir teniso aikštynai – pirmasis. Tačiau pirkdami žemės sklypą iš savivaldybės gavome griežtą sąlygą: sporto objektas tame pačiame objekte privalo būti, jam turi būti skirta pusė ploto.
Faktas – tai nėra mūsų veikla ir ne savo noru tai darome. Lygiai taip pat nejaučiu noro eiti į kitas veiklas, mokytis rūpintis sporto objektu, todėl šiems teniso aikštynams ieškosime kitų šeimininkų – juos nuomosime. Kol kas laukiame atsakymo, kas juos eksploatuos“, – pasakojo verslininkas.
Paklaustas, ar yra kokia nors strategija, kad dažname mieste viena šalia kitos statomos garsiausių mūsų šalies tinklų parduotuvės, D.Dundulis jokios sąmokslo teorijos čia nemato. Tiesiog dažnai nutinka taip, kad geriausiose vietose, šalia judrių kelių, konkurentai įsigyja netoli vienas nuo kito esančius žemės sklypus.
Šiauliuose kyla standartinė „Norfos“ parduotuvė šalia centrinės gatvės, kurią, viliasi vadovas, pirkėjai tikrai pamėgs. Ji duris atvers lapkričio mėnesį. Naujame moderniame pastate tilps ir kulinarijos, ir mėsos skyriai.
Efektyvesnė ir atsparesnė statyba
Prisiminęs pirmąsias statytas „Norfos“ parduotuves D.Dundulis pabrėžė, kad anksčiau jų statybai, konstrukcijoms buvo naudojamas metalas, o dabar – būtinai tik gelžbetonis. Pamatai, tiesa, daugmaž tokie pat.
„Kolonos – griežtai gelžbetoninės. Ši medžiaga kur kas atsparesnė gaisrui. Sijos – stogą laikanti konstrukcija – medinės. Įdomu tai, kad medinės sijos gaisrui atsparesnės kur kas daugiau nei metalinės. Džiaugiuosi ir tuo, kad naudodami medines sijas palaikome savo šalies pramonę, nes metalą turime atsivežti.
Profiliuotas laikantis lakštas – metalinis ir gerokai storesnis, taip apsisaugome nuo pavojų. Visada atkreipiu dėmesį, kad projektuodami pastatą architektai nepateiktų sąlygos, jog iškritus didesniam sniego kiekiui nuo stogo jį reikia valyti.
Anksčiau ši sąlyga būdavo, tad pavojus įgriūti stogui būdavo gerokai didesnis. Pradėjome nuo 10 cm stogo šilumos izoliacijos, o dabar jis – mažiausiai 25 cm ir naudojamos visai kitos medžiagos.
Sienų izoliacija anksčiau buvo 6 cm storio, šiandien naudojame 16 cm – šilumos varža taip tris ar keturis kartus didesnė“, – tvirtino verslininkas.
Pasak D.Dundulio, sienos dėl šilumos izoliacijos yra mažiau svarbios nei stogas – iš fizikos pamokų visi žinome, kad šiluma kyla į viršų, tad jos nuostoliai per stogą kur kas didesni.
Stogus statybininkai papildomai apšiltina ir remontuodami senąsias „Norfos“ parduotuves. Žiemą šiluma ilgiau išlieka viduje, šaltis vasarą – taip pat viduje, esant gerai šilumos izoliacijai patalpos greitai neįkaista. Taip taupomos ir šaldymo, ir šildymo lėšos.
Baigiant statybas užsakomas ir sandarumo tyrimas – tikrinama, ar niekur nėra plyšių.
Šilumą surenka iš šaldytuvų
LED apšvietimas jau nieko nebestebina – jis įrengtas ir visose „Norfos“ parduotuvėse. Čia visi elektros prietaisai ir apšvietimas yra prižiūrimi automatiškai – darbuotojui nieko nereikia nei įjungti, nei išjungti.
„Automatinis elektros naudojimas tikrai gerokai sumažina elektros suvartojimą. Čia galiu ir pasigirti: 2000 kvadratinių metrų parduotuvėje įvestas 90 kilovatų įvadas. Kiek žinau, mūsų konkurentų elektros įvadai didesni du ar tris kartus“, – sakė pašnekovas.
Parduotuvių apšvietimas sudaro apie 35 proc., šaldymas – 35–40 proc., o visa kita įranga (arbatinukas, mikrobangų krosnelė, mėsininko pjūklas ir pan.) – likusią dalį suvartojamos elektros.
Šaldymui, kad nebūtų jokio nuostolio, „Norfos“ parduotuvėse naudojami įmontuoti agregatai, juose yra itin mažai freono. Pačiame šaldytuve dirba tik varikliukas.
Pasak vadovo, anksčiau šaldytuvuose įmontuoti kompresoriai skleisdavo itin stiprų garsą, o šiandien jie – tyliaeigiai. Be to, kompresoriai anksčiau labai šildavo, o dabar visa jų skleidžiama šiluma surenkama ir nelygu, koks metų laikas, arba patenka į šildymo sistemą, arba išmetama į lauką.
„Norfos“ parduotuvės nėra prijungtos prie jokio kito šildymo šaltinio – čia užtenka tik šaldytuvuose surenkamos šilumos. Taip, pasak D.Dundulio, yra tik jų parduotuvėse. Konkurentai, net ir surinkdami šilumą iš parduotuvėse veikiančių šaldytuvų, dalį jos vis tiek gauna jungdamiesi prie šilumos tinklų.
Šiluma per įmontuotus pūteklius patenka į parduotuves labai tikslingai – norint ir čia išvengti nuostolių, šildomos tik tos patalpų vietos, kur tos šilumos reikia, tad ir šilumos poreikis mažesnis.
„Vėdinimui, kad turėtume kuo mažiau nuostolių, esame sumontavę ne vieną kamerą, dėl to vėdinimo sistema itin efektyvi“, – sakė verslininkas.
Itin svarbu parduotuvėse apsisaugoti nuo ilgapirščių. Apsaugos sistemos „Norfos“ parduotuvėse veikia puikiai, čia sumontuota tiek kamerų, kad būtų matoma kiekviena parduotuvės vieta ne tik prekybos salėje, bet ir už jos ribų. Saugomi ir visi kamerų įrašai.
„Apsaugos kameros ne tik apsaugo nuo vagių. Jei parduotuvėje kyla koks nors konfliktas, visada galime tiksliai pamatyti, kas ten vyko. Situacijų, kai žiūrime, kas vyko parduotuvėje, vis pasitaiko: kas nors ką nors paliko, pametė, reikia rasti ir pan.
Žinoma, montuojame ir priešgaisrinę signalizaciją. Yra buvę atvejų, kai jų prireikė ir jos suveikė puikiai. Jei kas nors užsidega, automatiškai įsijungia sistema ir užgesina gaisrą.
Anksčiau turėjau baimę, kad įsijungusi priešgaisrinė signalizacija sugadins viską parduotuvėje, – vandeniu aplies visas čia esančias prekes, kurias po tokio gesinimo jau reikės utilizuoti.
Tačiau buvau maloniai nustebintas, kai kilus gaisrui sistema identifikavo gaisro zoną ir gesino tik ten, kur degė, – visos kitos patalpų vietos liko sausos“, – pasakojo D.Dundulis.
Koja kojon su naujovėmis
Per 31 metus, kai valdo savo verslą, D.Dundulis jau ir pats perprato ne tik prekių ekonomiką, bet ir statybų užkulisius. Mat jei kildavo kokių nors problemų, jis pats su statybininkais ar projektuotojais aiškindavosi, kur jos buvo.
„Žinoma, apsaugos signalizacija – ne mano sritis. Tiesa, kartą ilgapirščiams išpjovus dalį parduotuvės sienos aiškinausi, ką reikėtų padaryti, kad signalizacija suveiktų ir tokiais atvejais. Tačiau tokie atvejai – vienetiniai.
O naujas parduotuves statome nuolat, čia žinias galiu panaudoti visada, jos aktualios. Elektra, šaldymas – šias sritis esu išsamiai išanalizavęs. Taip, naujovės šiais laikais atsiranda itin sparčiai, ne viską sužinau, bet šiandien taikome daugmaž visus naujausius dalykus, esančius rinkoje ir prieinamus už protingą kainą.
Tikrai žinau, kad naujovių bus ir bus, keisimės ir mes“, – sakė jis.
Verslininkas patikino, kad savitarnos kasos, kurias jau pamėgo pirkėjai, bus visose naujose parduotuvėse. Šiandien ir senųjų be savitarnos kasų likę visai mažai – tai tos, kurios artimiausiu metu bus remontuojamos arba uždaromos.
Atidarius naująsias „Norfas“ Šilutėje ir Lazdijuose senosios bus uždaromos remontuoti – čia po darbų taip pat veiks savitarna.
„Abi šios senosios parduotuvės jau tikrai atrodo prasčiau. Senosios Lazdijų „Norfos“ remonto planas jau patvirtintas, jo imsimės iškart, kai duris atvers naujoji. Šilutės – kiek vėliau“, – sakė D.Dundulis.
Keičia miestų ir miestelių veidą
Kiek preliminariai reikia laiko, kad naujoje vietoje iškiltų didelė ir moderni „Norfos“ parduotuvė? Verslininkas šypsosi – tiek, kiek ir išnešioti kūdikį, – devynių mėnesių.
„Žinoma, jei kalbame apie laiką nuo realių darbų pradžios. Nes jei šnekėsime apie laiką nuo idėjos atsiradimo, gali neužtekti ir dešimtmečių – ir dabar turime vieną projektą, kuriam jau per dvidešimt metų, o leidimo statyboms dar nesame gavę.
Jei pradedame statyti vasario mėnesį, nereikia nė tų devynių mėnesių. Jei realūs darbai prasideda rudenį, statybų laikas pailgėja – darbus stabdo šalčiai. Jei susiplanuojame taip, kad aplinką tvarkysime šiltuoju sezonu, užtenka ir septynių mėnesių.
O štai rugsėjį prasidės Palangos „Norfos“ statybos, bet pastatas didesnis, sudėtingesnis, tad aplinkos infrastruktūros tvarkymas planuojamas tik kitų metų gegužę.
Beje, aplinkos tvarkymas – šaligatviai, įvažiavimai į parduotuves, automobilių stovėjimo aikštelės, apželdinimas – ne tik patogu ir gražu pirkėjui, bet ir keičia miestų ir miestelių veidą. Dažnai parduotuves statome anksčiau nenaudotose ar apleistose teritorijose, tad prisidedame prie gražesnės aplinkos miestiečiams kūrimo“, – pabrėžė D.Dundulis.
Parduotuvei – daugiau nei trys milijonai
Mėgstantiems skaičiuoti verslininkas atskleidė, kiek kainuoja vienos didelės „Norfos“ parduotuvės statybos be viduje esančios įrangos. Skaičiai, pasak jo, tokie: nuo 1100 iki 1800 eurų už kvadratinį metrą.
Tiesa, į šią kainą neįtraukiama žemės sklypo kaina ir PVM. Kuo didesnė parduotuvė, tuo jos kvadratinis metras pigesnis. Kaina priklauso ir nuo to, kiek reikia tvarkyti aplinką, iš kaip toli reikia atsivesti komunikacijas ir pan.
„Tad matematika čia paprasta – pastatyti standartinę apie 2000 kvadratinių metrų „Norfos“ parduotuvę atsieina apie 2,4 mln. eurų. Įranga, kurią montuojame parduotuvėje, priklauso nuo parduotuvės lygio.
Ji vidutiniškai kainuoja apie 700 tūkst. eurų. Taigi parduotuvei atverti duris reikia kiek daugiau nei trijų milijonų eurų be PVM ir sklypo kainos“, – sakė verslininkas.
