„Foxpay“ direktorius Saulius Galatiltis pranešime spaudai priminė, kad bendrovė yra atskiras subjektas nuo akcininko, tad taikomi neturtiniai apribojimai akcininkui neturėtų automatiškai virsti įmonės veiklos ribojimais, atsižvelgiant į faktą, kad atsakingos institucijos dar nebaigė savo darbo.
Pasak „Foxpay“ atstovo, Lietuvos banko reikalaujamas viešojo sektoriaus klientų išskyrimas galimai diskriminuoja kitus rinkos dalyvius.
„Konsultuojamės su teisės specialistais dėl tokių veiksmų nuoseklumo lyginant su kitais panašiais mokėjimų sistemos „CENTROLink“ ribojimo atvejais“, – sako S. Galatiltis, vadovaujantis „Foxpay“ nuo 2024 m. vasario ir neturintis sąsajų su istoriniais įvykiais.
„Nuolat bendraujame su Lietuvos banko specialistais ir deriname detales“, – sako S. Galatiltis.
Primename, kad Lietuvos bankas (LB) apribojo dalį „Foxpay“ veiklos – teisę teikti mokėjimo nurodymus ir gauti pavedimus per institucijos valdomą mokėjimų sistemą CENTROLink. Apie tai birželio 20 d. pranešė portalas „15min.lt“. Anot portalo, šie apribojimai yra daliniai ir nėra taikomi mokėjimams, kurie yra susiję su viešuoju sektoriumi.
„LB, vadovaudamasis CENTROLink reglamentu bei gindamas viešąjį interesą, šiuo metu yra iš dalies apribojęs „Foxpay“ teises teikti mokėjimo nurodymus ir gauti pavedimus per LB valdomą mokėjimų sistemą CENTROLink“, – LB Komunikacijos skyriaus vadovės Vytautė Šmaižytė-Kuliešienės komentaru pasidalino „15min.lt“.
Detalesnę informaciją LB žada paskelbti, kai bus įvertinti patikrinimo rezultatai ir dėl jų bus priimti sprendimai.
CENTROlink yra Lietuvos centrinio banko mokėjimų sistema, sudaranti galimybę per LB infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) visiems Europos ekonominėje erdvėje (EEE) licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams (MPT) – bankams, specializuotiems bankams, kredito unijoms, elektroninių pinigų įstaigoms, mokėjimo įstaigoms.
„Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje – pranešta, kad pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei Ievai Trinkūnaitei įsigyti įmonės „Litlab“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis Mindaugas Navickas.
Komisijos vertinimu, investuotoja I.Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.
Tuo metu naujienų portalas „15min.lt“ skelbė, jog už sukčiavimą teistas I.Trinkūnaitės sugyventinis V.Germanas kurį laiką dirbo M.Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V.Germanu priiminėjo sprendimus I.Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M.Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I.Trinkūnaite ir V.Germanu susijusioms įmonėms.
