STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios „Foxpay“ įmonės veiklos

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), įvertinusi turimą informaciją, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios „Foxpay“ įmonės veiklos. Pranešama, kad tyrimas vykdomas dėl galimo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir kišimosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, informuoja STT.

STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios „Foxpay“ įmonės veiklos.<br>K.Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios „Foxpay“ įmonės veiklos.<br>K.Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 17, 2024, 3:17 PM, atnaujinta Jun 20, 2024, 11:40 AM

Dėl didelės informacijos apimties, ikiteisminis tyrimas pradėtas, kad būtų galima priimti objektyvų sprendimą ir įvertinti ar gauti duomenys sudaro nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Šiuo metu pareikštų įtarimų nėra.

2024 m. birželio 6 d. STT gavo Generalinės prokurorės pavedimą atlikti nurodytų faktinių aplinkybių patikslinimą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie įmonės „Foxpay“ veiklą. Įvertinus informaciją iš baudžiamosios teisės pusės ir atlikus informacijos patikslinimą, nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo tikslas – surinkti duomenis, kurie leistų patvirtinti arba paneigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Todėl atlikus ikiteisminį tyrimą, jis gali būti arba nutraukiamas, arba jis gali būti baigiamas bylos perdavimu į teismą.

ELTA primena, kad Lietuvos bankas atlieka patikrinimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“. Savo ruožtu generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikti faktinių aplinkybių patikslinimą dėl viešojoje erdvėje kilusių klausimų apie įmonės veiklą.

Finansinių technologijų įmonė „Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje. Pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – ministrės M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.

Tuo metu naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Anot politikės, su ja bendrauta retai, o apie I. Trinkūnaitės sugyventinio V. Germano praeitį su teisėsauga nieko nežinojo.

Trečiadienį 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu.

Tęsiantis skandalui dėl I. Trinkūnaitės ir verslininkės sugyventinio ryšių ministrės sutuoktiniu, M. Navickienė šią savaitę atsistatydino iš pareigų.

ELTA (ELTA)

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.