Už projektą priėmimo stadijoje balsavo 103, susilaikė 2, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, praėjusiais metais vidutiniškai tik 3 proc. naujų paskolų buvo išduota su fiksuotų palūkanų norma (fiksuota ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui), kai euro zonoje – 78 procentai.
Todėl, pasak Finansų ministerijos, įstatymo projektu siūlyta įpareigoti kredito davėją, prieš sudarant paskolos sutartį, pasiūlyti vartotojui ne mažiau kaip dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma arba su kintamąja palūkanų norma, kaip siūloma šiuo metu.
Taip pat siūlyta nustatyti, kad, jeigu kredito davėjas negalės pateikti pasiūlymo dėl bent 5 metams fiksuotos palūkanų normos, tokiu atveju kredito davėjas privalės pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamosios kredito palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti arba jai valdyti bent penkerių metų laikotarpiu.
Įpareigojimas atsiras tik tiems kredito davėjams, kurių būsto paskolų portfelis didesnis nei 50 mln. eurų – didiesiems rinkos dalyviams, pajėgiems apsidrausti nuo su produktu susijusios finansinės rizikos rinkoje, rašoma Finansų ministerijos pranešime.
Be to, kredito davėjus siūlyta įpareigoti periodiškai Lietuvos banko interneto svetainėje pateikti duomenis apie kredito sutartims taikomą vidutinę kredito palūkanų normą, bendrą kredito kainą ir bendro pobūdžio informaciją apie kredito refinansavimą.
Šią iniciatyvą Finansų ministerija parengė kartu su LB.
Seimas pritarė pokyčiams dėl Lietuvos banko įgaliojimų
Seimas priėmė Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlyta, kad Lietuvos bankas ir asmuo, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę už finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimus, galėtų išspręsti klausimą sudarant administracinį susitarimą.
Už Finansų ministerijos inicijuotą projektą priėmimo stadijoje ketvirtadienį balsavo 103, susilaikė 2, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.
Teigiama, kad įstatymo projektą paskatino palaipsniui kintantis finansų rinkos priežiūros paskirties ir modelio suvokimas, kuris skatina ieškoti būdų, kaip tokiuose finansų rinkos priežiūros santykiuose, kuriuose atsiranda tam tikra konfrontacija tarp priežiūros institucijos ir prižiūrimo asmens, galėtų būti išlaikomi pasitikėjimu bei orientacija į pažeidimų prevenciją grindžiami santykiai.
Siekiama asmenis skatinti prisidėti prie pagrindinio priežiūros institucijos veiklos tikslo – veiksmingos, skaidrios ir patikimos finansų rinkos veikimo užtikrinimo – ir išvengti ilgai trunkančių bei teisinį neapibrėžtumą sukuriančių ginčų teismuose.
2022 metais Lietuvos bankas pritaikė 43 poveikio priemones, iš kurių 7 buvo apskųstos, o 2023 metais – 44 poveikio priemones, iš kurių 9 buvo apskųstos. Taigi apie 20 procentų Lietuvos banko pritaikytų poveikio priemonių buvo apskųsta kiekvienais iš minėtų metų.
