Anksčiau Darbo partijai vadovavusi, o dabar iš politikos pasitraukusi L.Graužinienė teigė, kad panašaus rinkėjų verdikto ir tikėjosi, tačiau kiek stebisi ankstyvu valdančiosios daugumos formavimu ir „raudonųjų linijų brėžimu“.
„Bet siųsti žinią rinkėjams, manau, yra išmintinga“, – svarsto ji.
Dar prieš rinkimus teigusi, kad būsima koalicija sunkiai susilipdytų be Remigijaus Žemaitaičio į parlamentą vedamos „Nemuno aušros“, L.Graužinienė vis dar laikosi nuomonės, kad tokia koalicija, kokia dabar yra projektuojama socialdemokratų, nebūtinai išliktų labai tvirta.
Tiesa, pati buvusi Seimo pirmininkė R.Žemaitaičio nemato kaip grėsmės, kad ir kaip jo baidosi kitos partijos.
„Politikai dažnai prisikalba daug, kalba tam, kad sukeltų savo žinomumą, bet tai nereiškia, kad jie taip ir elgiasi“, – vertino L.Graužinienė.
– Prieš rinkimus „LRT forume“ pateikėte savo versiją, kaip galėtų pasiskirstyti partijų balsai: jūsų prognozė buvo tokia, kad daugiamandatėje pirmi bus konservatoriai, po jų – „Nemuno aušra“, o treti – socialdemokratai. Ar jus nustebino rinkimų rezultatai po pirmojo turo?
– Nesakyčiau, kad nustebino. Galbūt teikiant prognozes aš tiesiog neįvertinau to faktoriaus, kad socialdemokratų gretose yra profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienė, ir kad didelė balsų dalis didžiuosiuose miestuose būtent per šią kryptį galėtų ateiti socialdemokratams. Taip giliai nebuvau apgalvojusi.
Galbūt dėl to šiek tiek pasikeitė tas vaizdas didžiuosiuose miestuose. O šiaip tendencija vis tiek yra panaši.
– Pasitikslinsiu – jūs manote, kad būtent I.Ruginienės asmuo pritraukė daugiau balsų socialdemokratams?
– Aš manyčiau, kad tikrai daug balsų galėjo pritraukti. Ne tiek jos asmuo, bet tai, kad socialdemokratai ją buvo viešai įvardiję kaip galimą socialinės apsaugos ir darbo ministrę, tai manau, tai pridėjo nemažą pliusą profsąjungų bendruomenėje ir kitiems žmonėms, nes ji buvo matoma, atstovavo nemažai daliai rinkėjų ir tai galėjo turėti įtakos.
– Dar sekmadienio vakarą pradėjo formuotis, jeigu taip galima įvardyti, būsima koalicija – V.Blinkevičiūtė sukirto rankomis su S.Skverneliu, antradienį pasirodė žinia ir dėl valstiečių buvimo valdančiojoje daugumoje. Jūsų manymu, ar laiku, ar visgi per anksti yra buriama koalicija, nes kalbų girdisi visokių?
– Sunku pasakyti, ar jie jau formuoja pačią koaliciją, ar jie tariasi, kiek viešai deklaruoja, dėl palaikymo antrame ture, ir dėlioja tas pozicijas, kuris partijos atstovas galėtų išeiti.
Iš tiesų formuoti koalicijas dar yra ankstoka, bet siųsti žinią rinkėjams, manau, yra išmintinga. Tą ir daro kairieji, kurie siunčia žinią, kad jie tikrai bus ta jėga, kuri formuos kairiąją daugumą ir bus kairiųjų pažiūrų partijų Vyriausybė.
O kaip susidėlios matematiškai, be abejo, matysime tik po antrojo rinkimų turo.
– O kaip vertinate jau tarp pačių partijų kylančius nesutarimus, raudonąsias linijas, kurias kiekviena partija brėžiasi?
– Labai skeptiškai vertinu raudonųjų linijų braižymą prieš rinkimus. Taip, galbūt tai siunčia žinią rinkėjui, tačiau dažniausiai tos ribos po visų rinkimų, kai jau yra žinomi rezultatai ir formuojasi daugumos, yra peržengiamos, ir visada randama pateisinimų, kodėl jos buvo peržengtos.
Sakyčiau, nėra prasminga braižyti ribas, nes kartais gali tekti per jas perlipti. Vis dėlto partijos turėtų galvoti apie valstybės interesą, o ne tik apie savo nuostatas.
– Esate minėjusi, kad be „Nemuno aušros“ būsima koalicija greičiausiai neišsivers. Kokia šiandien yra jūsų nuomonė?
– Šiandien dar nėra visiškai aišku, kokioje situacijoje bus valstiečiai. Pirmą kartą užsienio lietuvių balsai gali turėti lemiamos įtakos jėgų pasiskirstyme, ir jeigu valstiečiai iškrenta iš bendro konteksto, nepraeina 7 procentų, tokiu atveju nematau jokios galimybės formuoti koaliciją be „Nemuno aušros“.
Bet žiūrint į šių dienų dėliones, kokie prognozuojami rezultatai vienmandatėse, jeigu be „Nemuno aušros“, tai ganėtinai trapi ta valdančioji dauguma, nes ar 5, ar 8 balsai „viršaus“ tikrai nėra daug. Manyčiau, kad bus ganėtinai sunku dirbti. Tai čia dar tikrai reikia palaukti.
Tikrai R.Žemaitaitis, mano nuomone, nei kaip politikas, nei tie jo žmonės, kurie išėjo į Seimą, nėra grėsmė Lietuvos valstybei ar užsienio politikai. Politikai dažnai prisikalba daug, kalba tam, kad sukeltų savo žinomumą, bet tai nereiškia, kad jie taip ir elgiasi.
– Tai jūs nelinkusi manyti, kad „Nemuno aušra“ būtų blogiausias scenarijus koalicijoje, kaip kalba kiti politikai?
– Tikrai jie niekam grėsmės nekelia. Tai, kad jis (R.Žemaitaitis, – aut.past.) atvirai kalba, pasako tam tikras tiesas apie vieną ar kitą partiją, asmenį, dar nereiškia, kad tai yra grėsmė valstybei. O visi kiti dalykai jau yra pasirinkimų klausimas.
Jeigu konservatoriai galėjo dirbti su šoumenu A.Valinsku ir frakcija, kur tikrai buvo šou atstovų, kurie mažai dėmesio skyrė darbui pačiam Seime, manau, jie sugebės su visais dirbti.
– Jums, kaip ilgametei politikei, kokia koalicija, turint omenyje ir vidaus situaciją, ir geopolitinius iššūkius, būtų tinkamiausia?
– Nepasakyčiau, kuri tinkamiausia, bet man asmeniškai svarbu, kad koalicija būtų pakankamai skaitlinga, kad ji galėtų įvykdyti užsibrėžtus tikslus. Ar tai būtų kairės, ar dešinės, bet kad balsų būtų visada pakankamai tam, kad galima būtų priimti sprendimus.
Jeigu koalicijos bus trapios, tokiu atveju, jeigu reikėtų priimti labai svarbius valstybei sprendimus, ar būtų nenumatytų atvejų, kur reikėtų greitų sprendimų dėl, pavyzdžiui, karo padėties įvedimo, tikrai norėtųsi, kad to blaškymosi nebūtų.
Aš čia paėmiau tokį kraštutinį pavyzdį, bet pakanka ir vidaus politikoje pavyzdžių, kai reikia daugumos ir susitarimo – tiek švietimo, tiek sveikatos, kitose srityse. Kai yra tvirta dauguma, tada ir sprendimai priimami daug greičiau.
– Kaip vertinate Darbo partijos pasirodymą rinkimuose? Šįkart į Seimą jie ėjo su vadinamąja Taikos koalicija, bet 7 proc. kartelės taip ir neperžengė. Ar manytumėte, kad tai jau yra Darbo partijos pabaiga?
– Mano asmenine nuomone, buvo padaryta klaida dėl bendro sąrašo ir tų 7 procentų. Jeigu būtų ėjusi tik Darbo partija ir sąrašo viršuje būtų tie partijos žmonės, kurie joje yra nuo pirmų dienų, esu įsitikinusi, kad skyrių žmonės būtų nuoširdžiai padirbę ir partija būtų galėjusi peržengti 5 proc. barjerą.
Bet buvo pasirinkti kiti keliai ir man gaila. Žinau tą partiją, žinau paprastus žmones skyriuose, kurie nuoširdžiai dirba. Dabar jie turbūt jaučia tam tikrą nusivylimą, bet aš dar nedėčiau taško dėl Darbo partijos.
Kadangi ji yra įkurta ne taip, kaip, pavyzdžiui, R.Žemaitaičio partija, kur yra lyderis ir grupė žmonių, bet neturi normalių skyrių, tvirto pagrindo, Darbo partijoje tas pagrindas dar yra.
Jeigu būtų geras lyderis, gera komanda, kuri turėtų patirties, kuri galėtų sugeneruoti žmones, kurie buvo, išėjo ir vėl juos susigrąžinti, ji dar galėtų atgyti. Aš jos dar nelaidočiau.
– Tikriausiai vis tiek stebite politinį lauką, stebėjote ir rinkiminę kampaniją – kaip vertinate mūsų šiandieninę politinę kultūrą, kas džiugina, o kas galbūt liūdina?
– Kaip ir visada – rinkimai yra rinkimai, kiekvienas lyderis ir partijos žmonės nori pasirodyti kuo geriau, pažadėti daugiau, ir čia taikomi įvairūs metodai, girdime aštresnius pasisakymus.
Tai rinkiminio laikotarpio aš nelabai norėčiau vertinti, nes jis ne iki galo atspindi mūsų politinę kultūrą ir jos lygį.
Bet šiaip iš politikų norėtųsi daugiau tolerancijos vieni kitiems, mažiau arogancijos, mažiau atskirų politikų susireikšminimo, o daugiau bendro darbo Lietuvos labui.
