Skelbiama, kad birželio 3–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 4 proc. nuo 99 Eur / MWh iki 95 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę vėjo gamyba dėl permainingų orų augo 52 proc. iki 37 GWh ir lėmė nežymų elektros kainų mažėjimą. Nors dangus buvo apniukęs labiau nei įprasta pastarosiomis savaitėmis, saulės elektrinių gamyba reikšmingai nesumažėjo – jos ir toliau gamino daugiau elektros energijos nei vėjo jėgainės“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 212 GWh iki 213 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 64 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 135 GWh elektros energijos, tai yra 9 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 124 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba sumažėjo 7 proc. nuo 59 GWh iki 55 GWh. Vėjo jėgainių gamyba augo 52 proc. nuo 24 GWh iki 37 GWh. Hidroelektrinių generacija išaugo 21 proc. nuo 14 GWh iki 17 GWh.
Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino panašų energijos kiekį kaip ir praėjusią savaitę – apie 16 GWh. Kitos elektrinės pagamino 11 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 40 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 27 proc., hidroelektrinės – 13 proc., šiluminės elektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 44 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išaugo 2 proc. nuo 164 GWh iki 168 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 69 proc. buvo importuoti iš Švedijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 31 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 22 proc. nuo 49 GWh iki 61 GWh. 94 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 6 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 6 proc. Lenkijos kryptimi ir 63 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
