„Nors aplinka išlieka sudėtinga, Lietuvos finansinio stabilumo būklė yra gera, finansų sistema atspari, jo raida tvari – rizikų lygis per praėjusius metus nepadidėjo“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Jo teigimu, „aukštos palūkanų normos atvėsino įsibėgėjusią infliaciją išvengiant kieto ekonomikos nusileidimo. Vis dėlto palūkanos vis dar yra padidėjusios, geopolitinė įtampa nesisklaido, neapibrėžtumą didina ir šiemet daugelyje šalių vykstantys rinkimai, todėl turime būti pasirengę galimiems netikėtiems sukrėtimams“.
Pabrangus skolinimuisi ir išsikvėpus infliacijai, namų ūkių ir įmonių kreditavimas reikšmingai prislopo. Nors įmokos už paskolas išaugo, įmonės ir namų ūkiai laiku vykdė įsipareigojimus, o kreditų kokybė tebėra gera. Prie to prisidėjo ir nuo 2011 m. galiojantys Atsakingojo skolinimo nuostatai, užtikrinę tvarų įsiskolinimo lygį. Finansų rinkose formuojantis pinigų politikos laisvėjimo lūkesčiams, bankai praneša, kad šiemet įmonių ir gyventojų kredito paklausa jau turėtų augti, praneša Lietuvos bankas.
Išskirtinių aplinkybių veikiamo bankų sektoriaus pelningumas buvo ypač didelis, jis išlaikė gerą paskolų kokybę ir aukštą atsparumo lygį. Vyraujančios paskolos kintamosiomis palūkanomis, likvidžiųjų lėšų perteklius ir kur kas lėčiau nei palūkanų pajamos didėjusios finansavimosi išlaidos lėmė, kad Lietuvos bankų sektorius pernai uždirbo beveik 1 mlrd. Eur pelno ir pasiekė vieną didžiausių pelningumų ES.
Kita vertus, 2023 m. Lietuvos banko kartu su Finansų ministerija inicijuotas laikinasis solidarumo įnašas, kaip priemonė visuomenės reikmėms skirti dalį dėl išskirtinių aplinkybių gauto pelno, į valstybės biudžetą sunešė 250 mln., kiti mokesčiai bankams – dar beveik 300 mln. Eur.
Bankų sektoriaus mokumo ir likvidumo testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankų sektorius gebėtų atlaikyti nepalankius ekonominės raidos scenarijus ar netikėtus likvidumo sukrėtimus. Per mokumo testavimą įvertintas kapitalo sumažėjimas nekelia rizikos sektoriaus stabilumui, o tvirta likvidumo padėtis leistų bankų sektoriui atlaikyti tiek trumpalaikius, tiek ilgesnio laikotarpio likvidumo sukrėtimus.
Įvertinęs finansų sistemos padėtį, Lietuvos bankas naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje įvardijo keturias pagrindines rizikas.
Įmonių skolos negrąžinimo rizika dėl galimų sunkumų eksporto rinkose. Užsitęsęs užsienio paklausos susitraukimas aukštų palūkanų normų aplinkoje darytų neigiamą įtaką su eksportu susijusių Lietuvos gamybos, prekybos bei transporto ir saugojimo įmonių finansinei būklei. Nors šių sektorių įmonės pasižymi riziką mažinančiu žemu įsiskolinimo lygiu, skolų negrąžinimo tikimybę didina reikšmingas tarpusavio susietumas – įmonės vis dažniau skolinasi viena iš kitos. Tai didina rizikos užkrato plitimo riziką ir nepalankaus scenarijaus atveju galėtų pabloginti ir kituose sektoriuose veikiančių įmonių finansinę padėtį.
Komercinio NT rinkos nuosmukio ir kainų korekcijos rizika dėl mažėjančio pelningumo aukštų palūkanų normų aplinkoje. Komercinio NT rinka tebėra jautri didelėms palūkanų normoms, tačiau reikšmingo nuosmukio kol kas išvengė. Komercinio NT rinkos aktyvumas yra mažiausias per ketverius metus, o rizikos lygis dėl atsitraukusių investicijų ir suprastėjusio NT valdytojų pelningumo – didesnis nei būsto rinkoje.
Jei ekonomikos augimas sulėtėtų reikšmingiau, o NT vystytojai nebepajėgtų refinansuoti finansinių įsipareigojimų, NT rinkos lauktų didesnė korekcija, taip pat didėtų bankų kredito nuostoliai.
Būsto rinkos kainų korekcijos rizika dėl sumažėjusios paklausos ir riboto dydžio kainų disbalansų. Dėl aukštų palūkanų normų ir didelės geopolitinės įtampos būstų pardavimai yra mažiausi nuo 2012 m., o metinis kainų augimas sulėtėjo.
Nors ryškesnių paklausos atsigavimo ženklų dar nėra, nuo 2022 m. pabaigos kainoms kylant lėčiau nei atlyginimams, būsto įperkamumas ima pamažu gerėti, o siekiant jo ilguoju laikotarpiu, svarbus tvarios paklausos ir lanksčios pasiūlos užtikrinimas. Vis dėlto, būstų paklausai vis dar esant nedidelei, o kainų pervertinimui siekiant apie 5 proc., rinka ir toliau yra pažeidžiama galimiems neigiamiems sukrėtimams, kurie galėtų lemti kainų korekciją ir sisteminį poveikį finansų rinkai.
Reikšmingų kibernetinių atakų rizika vykstant karui. Sisteminio masto kibernetinių atakų pavojus tebėra padidėjęs rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą fone. Finansų sistemos dalyviai vis dažniau tampa šių atakų taikiniu, nesuvaldytos atakos gali sutrikdyti kritinę infrastruktūrą ir paslaugų teikimą – tai mažintų pasitikėjimą finansų sistema, o kartu gali paskatinti reikšmingą likvidumo atitraukimą. Iki šiol bankai dėl kibernetinių atakų nepatyrė reikšmingų nuostolių ir sugebėjo greitai atkurti sutrikusią veiklą.
Reaguodamas į minėtas rizikas, Lietuvos bankas toliau nuosekliai stiprina finansų sistemos atsparumą – pernai įsigaliojo 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo norma, o sisteminės svarbos Revolut Bank UAB taikomas papildomas reikalavimas pernai gruodžio mėn. buvo padidintas nuo 1 iki 2 proc. ir įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.
Naujais Lietuvos banko siūlymais bus sprendžiami rinkoje susidarę netobulumai ir bus skatinama efektyviai veikianti ir sveiką konkurenciją.
Pristatyti siūlymai, kaip supaprastinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimo procesą vartotojui, Seime jau svarstomi įstatymo pakeitimai, kuriais būtų užtikrinamas pasirinkimas gauti fiksuotųjų palūkanų normų paskolą, atliktas valstybės garantijų poveikio smulkiojo ir vidutinio verslo paskoloms tyrimas. Lietuvos bankas taip pat ragina gyventojus ir verslą įdarbinti einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, jas perkeliant į sutarto termino indėlius. Pastarieji, nepaisant išaugusių palūkanų normų, vis dar sudaro tik 28 proc. viso Lietuvos gyventojų ir įmonių indėlių portfelio.
Finansinio stabilumo apžvalgą Lietuvos bankas skelbia kartą per metus. Jos paskirtis – įvertinti galimas rizikas Lietuvos finansų sistemai ir įvardyti galimybes jas atremti.
