Dabar Vakarai bando tą grynųjų pinigų „srautą“ paversti „potvyniu“.
Didžiojo septyneto (G7) šalių ekonomikų finansų pareigūnai susitiko Stresoje, Italijoje, tam, jog aptartų, kaip būtų galima panaudoti maždaug 260 milijardų eurų Rusijos užsienio valiutos atsargas, kurias Vakarų šalys įšaldė po plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais.
„Pažanga padaryta ... kalbant apie pagrindinius klausimus“, – šeštadienį per spaudos konferenciją po susitikimo sakė Italijos ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti, ir pridūrė, kad yra keletas teisinių klausimų, kuriuos dar reikia išspręsti.
Visos G7 šalys laikosi „tvirtos politinės pozicijos“, sakė Giorgetti.
G7 susitikimas įvyko praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Rusija surengė netikėtą puolimą Ukrainos šiauriniame Charkovo regione. Intensyvėjant Rusijos atakoms, Vakarų lyderiai patiria vis didesnį spaudimą teikti karinę pagalbą Kijevo ginkluotosioms pajėgoms.
„Labai svarbu, kad visi kartu greitai rastume būdą, kaip panaudoti Rusijos valstybės turtą, laikomą mūsų jurisdikcijose, Ukrainos naudai“, – sakė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.
Pasiūlymas, kuris, kaip pranešama, turi didelį JAV ir ES pareigūnų palaikymą, apima net 50 milijardų dolerių paskolą Ukrainai, kaip užstatą panaudojant būsimą nenumatytą pelną iš Rusijos turto, laikomo Europos Sąjungoje.
Planas „iš esmės paankstintų palūkanų srautą, gautą iš turto, kuris paskolos būdu bus suteiktas Ukrainai“, – šią savaitę interviu transliuotojui „Sky News“ sakė J. Yellen. „Ukraina turi didelių poreikių, todėl galimybė sutelkti didelius išteklius, kurie padėtų Ukrainai, yra svarbi“, – sakė ji.
G7 finansų ministrai tikisi susitarti dėl tolesnių veiksmų, kurie gali būti pasirašyti, kai prezidentas Joe Bidenas ir kiti lyderiai susitiks kitą mėnesį Italijoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.
Tiesa, planas gali tapti visišku turto areštu.
ES nerimauja, kad toks žingsnis atgrasys kitas šalis nuo savo turto laikymo bloke. Didžioji dalis įšaldytų Rusijos pinigų laikoma Europoje, o euras yra antra pagal svarbą pasaulio valiuta po JAV dolerio.
Pasiūlymas „pusiaukelėje iki visiško arešto“, CNN sakė Lee Buccheitas, valstybės skolos ekspertas ir Edinburgo universiteto teisės mokyklos garbės profesorius.
Nuo 3 iki 50 milijardų dolerių?
Maždaug du trečdaliai Rusijos imobilizuoto turto, tai yra, apie 210 milijardų eurų laikomi ES, daugiausia Belgijoje įsikūrusioje finansų įstaigoje „Euroclear“, kuri saugo turtą bankams, biržoms ir investuotojams.
Po kelis mėnesius trukusių diskusijų ES antradienį oficialiai priėmė susitarimą, kuriuo išnaudojamas nenumatytas pelnas, kurį „Euroclear“ gauna reinvestuodamas iš to turto gautus pinigus – pavyzdžiui, atkarpos mokėjimus už obligacijas. Vakarų sankcijos reiškia, kad atkarpos mokėjimai ir apmokėtinas turtas negali būti siunčiami į Rusiją.
Pagal ES susitarimą kasmet Kijevui bus pervedama nuo 2,5 iki 3 milijardų eurų šio pelno. Pirmoji išmoka bus atlikta liepą, 90 proc. lėšų bus skirta ginklams ir karinei įrangai.
Lėšų padalijimas bus peržiūrimas kiekvienais metais nuo 2025 m. sausio mėn., numatant galimybę perkelti išlaidas į karo nuniokotos Ukrainos ekonomikos atstatymą, kai pasikeis šalies poreikiai.
„ES pasirinko kelią į priekį, kuris yra teisiškai pagrįstas ir lankstus, kad parama galėtų prisitaikyti prie aktualiausių Ukrainos poreikių“, – antradienį sakė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis.
Kitaip nei finansavimo srautas, dėl kurio susitarė ES, pagal G7 svarstomą pasiūlymą būtų galima nedelsiant skirti daug didesnę vienkartinę išmoką.
„Reuters“ pranešė, kad J. Yellen ketvirtadienį sakė, jog G7 ministrai aptarė 50 milijardų dolerių sumą, tačiau dar nebuvo susitarta, kokio dydžio turėtų būti įkeista paskola.
Dar didesnis čekis?
Be turto arešto ar pinigų skolinimo Kijevui už jų uždirbtas palūkanas, Vakarai gali apsvarstyti ir trečią variantą – vadinamąją reparacijų paskolą.
Laikydamasi šio požiūrio, Ukraina skolintųsi pinigų iš sąjungininkų, įskaitant G7 nares, ir kaip užstatą įkeistų savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo – arba kompensacijos – Rusijai. Tai suteiktų Kijevui prieigą prie daug didesnės pinigų sumos nei naudojant būsimą ar dabartinį nenumatytą pelną iš Rusijos turto.
„Ukraina turi pretenziją Rusijai dėl reparacijų – teisiškai, tai yra neginčytina – ir iš esmės tai būtų piniginė dalis to reikalavimo, pasižadėdama užtikrinti šią paskolą iš G7“, – sakė skolų ekspertas Buchheitas.
Jei Rusija nesumokės reparacijų, G7 galės pasinaudoti įšaldyto turto fondu, kad susigrąžintų savo paskolos Ukrainai vertę, pridūrė jis.
Šis mechanizmas taip pat užtikrina, kad Rusija apmokės dalį milžiniškos sąskaitos už Ukrainos atstatymą, kuri, Pasaulio banko duomenimis, per ateinantį dešimtmetį sieks maždaug 486 mlrd. dolerių.
„Kol nepasikeis režimas Rusijoje, Putinas niekada nesiruošia mokėti reparacijų“, – sakė A. Buccheitas. – Šie 300 milijardų dolerių yra turbūt vienintelis indėlis, kurį Rusija kada nors įneš, kad sumokėtų reparacijas už tai, ką padarė Ukrainai.“
Parengta pagal CNN Business.
