Lengva nebus, bet pesimizmo kaukes ekonomistai taip pat nusiėmė – ekonomikos prognozės šviesėja. Kokią įtaką tai padarys prekybos tinklų veiklai, o kartu ir prekių kainoms, netruks paaiškėti.
Juodų ateities scenarijų lyg ir neberegėti. Balandį Europos darbo rinkos barometras trečią kartą iš eilės parodė gerėjančias perspektyvas – Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis rodiklis balandį didėjo 0,2 balo ir siekė 100,5.
„Europos ekonomika kovoja, kad išbristų iš sąstingio laikotarpio. Darbo rinkose nuotaikos pamažu gerėja“, – teigė IAB prognozių vadovas Enzo Weberis.
Anot Užimtumo tarnybos, artimiausių trijų mėnesių Lietuvos darbo rinkos prognozės išlieka geresnės nei Europos vidurkis. Nors balandį barometras mūsų šalyje didėjo nežymiai (0,1 balo – iki 103), situacija vertinama teigiamai.
Skolinimosi reitingas
O čia dar vienas palankus veiksnys. Finansų ministerija neseniai skelbė, kad gegužės viduryje tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ dar kartą patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą A ilgalaikio skolinimosi reitingą.
„Fitch Ratings“ ekspertų teigimu, Lietuvos A reitingas atspindi patikimą šalies politinę sistemą, paremtą naryste Europos Sąjungoje ir euro zonoje, žemu valstybės skolos lygiu, apdairia fiskaline politika ir tokį patį reitingą turinčių šalių medianą viršijančiais valdysenos rodikliais.
Agentūros ekspertai savo pranešime akcentavo Lietuvos ekonomikos atsigavimą. Šiemet tikimasi 2 proc. realaus BVP augimo, kurį daugiausia lems išaugęs namų ūkių vartojimas.
2025-aisiais numatoma 3,1 proc. šalies ūkio plėtra, didelę įtaką tam turės ES investicijos.
„Fitch Ratings“ taip pat akcentavo greitą infliacijos sumažėjimą Lietuvoje – balandį ji siekė 0,4 proc., ir atsparią darbo rinką. Nors nedarbas 2023 m. pabaigoje išaugo, jis išlieka istoriškai žemo lygio.
Pabrėžiama, kad nors Lietuva susiduria su geopolitine įtampa dėl turimų sienų su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, riziką mažina narystė NATO ir Vokietijos įsipareigojimas iki 2027 m. mūsų šalyje dislokuoti brigadą.
Finansininkų optimizmas
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad Lietuvos ekonomika šiemet grįš į augimo kelią, o infliacija šiais metais mažės sparčiau, nei projektuota praėjusių metų pabaigoje, ir, tikėtina, kris žemiau 2 proc. ribos.
„Darbo rinka išliks atspari – nedarbo lygio augimo nesitikime, atlyginimai ir toliau augs gana sparčiu tempu ir gerokai viršys infliaciją, o tai didins žmonių perkamąją galią ir skatins vartojimą“, – sakė G.Skaistė.
Teigiama, kad atsigaunant ekonominiam aktyvumui darbuotojų paklausa išliks stipri, todėl užimtų gyventojų skaičius per 2024-uosius padidės 0,5 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,7 proc.
Atlyginimai šiemet augs 8,6 proc. – praėjusių metų pabaigoje buvo kalbama apie 7,6 proc. augimą – ir reikšmingai viršys kainų augimo tempą.
Anot Finansų ministerijos, investicijos Lietuvoje pernai augo 10,6 proc., bet šiemet jos augs gerokai nuosaikiau, nes išlieka sugriežtinta Europos centrinio banko pinigų politika.
Rodiklis – darbo pasiūla
Kaip svarbiausi šalies gyventojams rodikliai – darbo vietos, atlyginimai ir infliacija – atsispindi prekybos sektoriuje?
Pasak „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio, dabar, metams gerokai įsibėgėjus, jau drąsiau galima teigti, kad darbuotojų algos šiame sektoriuje augs sparčiau nei kils kainos, nes darbuotojų poreikis vis dar didelis.
„Darbuotojų gerovė yra susijusi su darbo vietų pasiūla rinkoje. JAV, kalbant apie ekonomikos situaciją, yra atkreipiamas dėmesys į laisvų darbo vietų skaičių. Šis rodiklis nuolat atidžiai stebimas, o pagal jį vertinami ekonomikos pokyčiai.
Tuomet, kai nėra laisvų darbo vietų ir darbdaviams nebereikia konkuruoti dėl darbuotojų, atlygis nustoja kilęs. Jeigu jis sustabarėja, tas pat nutinka ir ekonomikai“, – dėmesį atkreipė D.Dundulis.
Pasak jo, kad išliktų nemenkas darbuotojų poreikis, turi būti sukurtos verslui palankios sąlygos. Jų reikia, kad įmonės galėtų investuoti į plėtrą ir technologijas.
„Kita vertus, technologijų pažanga mažina darbuotojų poreikį, bet tai juk nesustabdo proceso. Kadangi kuriasi nauji verslai – naujos įmonės, joms būtini darbuotojai.
Lietuva iš dalies yra gerame kelyje – gamybą mūsų šalyje plėtoja ir Vakarų įmonės. Jos vis dar atkelia į Lietuvą gamybos padalinius arba juos plečia, ir tai yra mūsų šaliai palankus procesas.
Vakarų įmonės savo šalyse negali smarkiai plėtoti gamybos – tai gerokai didina produktų savikainą. Įmonės, kurių veikla nejautri atstumui – kurioms įtakos nedaro logistikos sąnaudos, plėtrai ieško optimalios vietos atsi– žvelgdamos į keletą veiksnių: darbo jėgos bei energijos kainą ir saugumą.
Lietuva šiuo metu atitinka minėtus kriterijus, todėl turime gerą rodiklį. Tačiau kaip bus po kelerių metų, dabar prognozėms nepalankus laikas. Galime kalbėti, ką norime, bet tai priklauso ne nuo verslo, o nuo mūsų valdžios strategijos – ne tik viešo kalbėjimo, bet ir realių veiksmų“, – sakė D.Dundulis.
Paskolos ir algos
„Norfa“ laikosi numatyto investicijų plano – pamažu plečia parduotuvių tinklą ir atnaujina senąsias taip, kad jose energijos vartojimas būtų kuo mažesnis.
Ar šio tinklo plėtrai įtaką daro skolinimosi sąlygos – vis dar didelės paskolų palūkanos? Pasak D.Dundulio, „Norfa“ į plėtrą investuoja savo lėšas, tačiau regi ir tai, kas vyksta rinkoje.
„Kol kas paskolos yra brangios. Jeigu skolinimosi sąlygos pagerės, neišvengiamai Lietuvoje padaugės ir investicinių projektų.
Joks verslas nesiims plėtros – nekurs darbo vietų, jeigu jam tai bus nenaudinga, nes pinigai – tai ištekliai, o jeigu ištekliai per brangūs ir savųjų pinigų nepakanka, įmonės skaičiuos ir nerizikuos. Mes taip pat skaičiuojame riziką ir naudingumą“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, „Norfos“ tinklo plėtrai vietos dar yra: „Visi gyventojai maisto vis tiek kur nors nusiperka, mes juk vertiname, kur galima plėstis. Tam yra ir geo– grafiškai mums palankių vietų, ir ekonominių sąlygų – augant gyventojų pajamoms auga ir perkamoji jų galia.“
Prognozuoja drąsiau
Europos centrinis bankas aukštomis palūkanomis jau atvėsino rinkas. „Tuščių“ pinigų kiekis jau nebėra toks didelis – infliacija suvaldyta.
Kokią tai siunčia žinią apie produktų kainas parduotuvių lentynose ir darbuotojų algas?
„Kaskart metams prasidėjus atsargiai kalbu apie atlyginimų augimą, nes sausis ir vasaris prekybos sistemoje – prasčiausi mėnesiai. Kadangi apyvarta metų pradžioje būna mažiausia, dažniausiai sausį ir vasarį atlyginimai kyla gerokai mažiau nei kitais metų mėnesiais, o kartais net sumažėja.
Apskritai sausis ir vasaris – pavojingiausias laikas, kai yra didžiausia pokyčių tikimybė. Apyvarta krinta, ir rinkoje išlenda visos bėdos.
Bet balandį ir gegužę prekybininkams prasideda „nauji metai“, ir dabar regime tikrąją situaciją, kuri jau nusistovėjo rinkoje“, – sakė D.Dundulis.
Ir tai jau vyksta – konkurencija dėl darbuotojų didelė, tai „pakaitina“ poreikį didinti algas, o tai – geras požymis.
„Užtat mane stebina nuomonė, kad galima taupyti darbuotojų atlyginimų sąskaita. Juk kiekvienas verslas ką nors gamina, ką pagamina – parduoda.
Jeigu gyventojų perkamoji galia bus menka, nebus ir pardavimo. Tai – uždaras ratas.
Pavyzdžiui, viena prasta žinia – Lietuvoje viena po kitos uždaromos siuvyklos. Jos nebegali konkuruoti eksporto rinkoje.
Jeigu būtų buvę siuvama tik vidaus rinkai, jos būtų galėjusios ir toliau tęsti veiklą, bet eksporto rinkose joms tenka konkuruoti su pigia darbo jėga – su pigiais tekstilės gaminiais iš Bangladešo, Kinijos, Bulgarijos, Turkijos, Lenkijos. Mūsų šalyje veikusios siuvyklos tikrai neturėjo galimybės darbuotojams mokėti gerų algų.
Užtat yra ir gera žinia – dabar, kai yra daug darbo vietų, buvę siuvyklų darbuotojai galės rasti darbą už rinkos siūlomą atlyginimą. Tol, kol yra laisvų darbo vietų, darbuotojams nėra ko bijoti, jų pajamos kils“, – sąsajas išdėstė pašnekovas.
Kalbėdamas apie prekių kainas parduotuvių lentynose jis taip pat priminė sąsajas – kylant darbo užmokesčiui natūralu, kad didėja ir kai kurių prekių kainos, nes alga yra gaminių savikainos dalis.
„Bet yra ir vienas „bet“ – darbo užmokestis yra viena svarbiausių savikainos dedamųjų, bet ne vienintelė. Darbo užmokestis didėja, bet pastaruosius dvejus metus energijos kainos mažėjo, tad realiai šie du veiksniai vienas kitą kompensavo. Dingsties kainoms kilti lyg ir nėra, ir jos šiuo metu beveik nekinta“, – kalbėjo D.Dundulis.
Paklaustas, ar maisto gamybos sektoriuje regėti iššūkių, kurie gali sujudinti kainas, jis atsakė: „Vienintelis dalykas – geopolitiniai įvykiai ir neprognozuojama karo Ukrainoje eiga. Šios rizikos verslas nepajėgus suvaldyti.
Visa kita yra gana palanku verslui ir vartotojams. Pavyzdžiui, gyvulių augintojams palankios kiaulių supirkimo kainos. Nors pieno supirkimo iš didžiųjų ūkių kaina neviršija rekordų, ji yra visai gera.
Prastesnė situacija grūdininkams, nes kviečių kaina nuo aukštumų yra nukritusi į žemumas. Tai taip pat laikina situacija, nes grūdų supirkimo kainos nuolat svyruoja.
Pirkėjai gali kruopų pigiai nusipirkti, bet žemdirbiams tai nėra gerai, chemijos pramonei – trąšų gamintojams irgi ne pyragai, nes grūdų kaina jiems taip pat daro įtaką“, – sakė D.Dundulis.
Prognozėmis dalinasi drąsiau
Užimtumo tarnyba – apie laisvas darbo vietas Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo rinkos dinamika nuo pra– ėjusio rugsėjo pasikeitė – fiksuojamas didžiausias laisvų darbo vietų ir įsidarbinusių žmonių skaičius. Darbdaviai balandį paskelbė apie 17,2 tūkst. laisvų darbo vietų – daugiausia per pusmetį.
„Darbo rinką aktyvino ne tik vasarop tradiciškai daugiau darbuotojų ieškančios ir samdą didinančios apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos, besirengiančios vasarotojų ir turistų srautui.
Daugiausia per pastarąjį pusmetį laisvų darbo vietų skelbta ir apdirbamosios gamybos, prekybos, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė Jurgita Zemblytė.
Pasak jos, darbuotojų paiešką suaktyvinę darbdaviai paspartino į darbo rinką grįžtančiųjų srautus ir nedarbo mažėjimą.
Balandį dirbti pradėjo 20,9 tūkst. asmenų, dar 8,9 tūkst. pasirinko savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus.
Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų skaičius balandį sumažėjo 12,5 tūkst. – iki 153,5 tūkst.
Klientų mažėjo visose stebimose amžiaus grupėse, traukėsi ilgalaikių bedarbių ir darbo ieškančių asmenų, turinčių negalią, skaičius.
Registruotas nedarbas šalyje gegužės pradžioje buvo 8,6 proc. – 0,7 proc. punkto mažesnis nei prieš mėnesį. Nedarbas per balandį sumažėjo visose šalies savivaldybėse.
