Tokios Finansų ministerijos parengtos Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui skubos tvarka.
Projekte siūloma, kad šis mokestis ir toliau būtų skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių paskutinių 4 metų pajamas. Visgi siūloma keisti laikotarpį pagal kurį mokestis skaičiuojamas, iš 2018–2021 m., kuris buvo taikomas 2023 m. ir 2024 m., į 2019–2022 m.
Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
„Vis dar nesuprantame, kuo skiriamės nuo kitų stambiųjų verslų“
Vyriausybės posėdyje dalyvavusi Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė nesupranta, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai. Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.
„Bankai nepritaria solidarumo mokesčio pratęsimui, nes jie nesupranta, kodėl į juos žiūrima kitaip, nei į kitus stambiuosius verslus. Kuo jie skiriasi nuo grūdų ir pieno rinkų, kur rezultatai svyruoja priklausomai nuo išorinių faktorių“, – trečiadienį posėdžio metu teigė E.Čipkutė.
LBA prezidentė pabrėžė, kad bankai mokėdami laikiną solidarumo mokestį prie gynybos jau prisidėjo 0,5 mlrd. eurų.
Be to, ji tvirtino, kad pajamos gaunamos dėl aukštesnių palūkanų mažėja. „Palūkanų pajamos mažės, tad logikos nebelieka. Mažesni bankai iš viso neturi palūkanų pajamų, nes moka už terminuotus indėlius“, – sakė ji.
Aukštų palūkanų aplinka išliko ilgiau, nei prognozuota
Reaguodama į tokią kritiką finansų ministrė Gintarė Skaistė atsakė, kad į argumentus atsižvelgta, bet išskirtinai aukštų palūkanų laikotarpis išlieka ilgiau, nei prognozuota. Tad, anot jos, nors palūkanos mažės, naują vidurkį jos pasieks tik 2025 m.
„Šios pajamos bus mažesnės, bet jos išlieka reikšmingos“, – sakė G.Skaistė.
„Šiuo metu esame pasiekę palūkanų normų piką, bet vidutinį lygį pasieksime neanksčiau kaip kitų metų rudenį. Tad išskirtinė situacija, kuri susiformavo formuojant šį įstatymą, išlieka“, – pridūrė ji.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas padėkojo bankams už jų jau suteiktą pagalbą, kuri leido pasiruošti vokiečių brigados atėjimui į Lietuvą. Taip pat ministras paminėjo, kad tolimesnis bankų apmokestinimo pratęsimas leistų įrengti oro gynybos sistemas Vilniuje.
„Jeigu pratęstume, už šią sumą galėtume pasirašyti kontraktą dėl dar vienos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos. Ir ta sistema gintų ir bankų padalinius, kurie yra Vilniuje“, – teigė L.Kasčiūnas.
„Verslas vėl apgautas“
Į Vyriausybės siūlymą sureagavęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius tvirtina, kad „laikinumo“ pažadas vėl panaudotas atmesti kritiką sprendimams, neigiamai veikiantiems Lietuvos verslo aplinką.
„Remiantis „laikinumo“ pažadu, atmesti visi kritikų ir sektoriaus argumentai dėl žalos Lietuvos konkurencingumui, mokestinės sistemos iškraipymo, teisėkūrinio proceso nepaisymo. Tuomet ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad atsižvelgiant į išskirtinį bankų pelningumą, papildomas šio sektoriaus apmokestinimas yra ir „šioks toks moralės klausimas“. „Šiokie tokie“ moralės kategorijos klausimai yra ir politikų pažadų laikymasis, teisėtų lūkesčių išpildymas“, – raštu perduotame komentare teigė L.Marcinkevičius.
Primename, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Laikinasis bankų solidarumo mokestis buvo įvestas dar 2023 m. Tais metais finansų institucijos dalį pelno skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.
Galiojantis įstatymas įpareigoja bankus laikinojo solidarumo įnašą mokėti už 2023 ir 2024 metus.
Ateiti kitiems bankams netrukdo
Finansų ministrė G.Skaistė sako nemananti, kad solidarumo įnašas ir jo pratęsimas daro įtaką užsienio bankų planams ateitį į Lietuvą. Anot jos, buvusių susitikimų su kitų šalių bankais metu jau buvo žinoma apie galiojusį mokestį, tačiau perspektyvomis Lietuvoje vis tiek buvo domimasi.
„Bent jau tie subjektai, su kuriais turėjome susitikimus, išsakė savo norą ir lūkestį ateitį į Lietuvos rinką, jie tai įsirašę į savo plėtros strategijas“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo G.Skaistė.
„Tai reiškia, kad nepaisant to, jog įstatymas jau galiojo, bankų planai nuo to nesikeitė. Tikėtina, kad Lenkijos finansų įstaigų planų galėjo šiek tiek užtrukti dėl pasikeitusios Vyriausybės, tačiau bent jau kol kas informacijos, jog jų planai būtų pasikeitę, tokios informacijos neturiu“, – tikino ji.
Politikė pažymėjo, kad solidarumo įnašo pratęsimas neribotam laikotarpiui neturėtų jokios prasmės.
„Solidarumo įnašas yra reakcija į išskirtinę situaciją, todėl jo pratęsimas neribotam laikotarpiui neturi jokios prasmės. Opozicijos pateiktas įstatymas, Lietuvos banko vertinimu, ilgesniuoju laikotarpiu negeneruoja jokių pajamų“, – sakė ministrė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad opozicijos atstovų siūlomas nuolatinis bankų solidarumo įnašas yra populistinė idėja, kuri paverstų Lietuvą „nedraugiškiausia šalimi ateiti naujiems bankams“. Tuo metu mokesčio pratęsimą vieneriems metams politikė įvardina „svarstytinu variantu“.
„Mes norime, kad Lietuvoje bankų įkainiai žmonės būtų mažesni. Norime, kad bankai būtų draugiškesni teikiant paskolas, labiau kredituotų verslą, jų investicijas ir t.t. Tam pasiekti, reikia, kad ateitų naujų žaidėjų į Lietuvą. Jeigu bus pritarta populistinei opozicijos idėjai vesti solidarumo mokestį, kuris būtų amžinai, Lietuva taptų nedraugiškiausia šalimi ateiti naujiems bankams“, – žurnalistams Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje teigė A.Armonaitė.
