„Jeigu Seimas priims sprendimus dėl papildomų finansavimo šaltinių, tai matyt, kad tai nebus didelė problema. (...) Jeigu nebus tų sprendimų priimtų, tai teoriškai viskas įmanoma, bet tada tai (gynybos finansavimas – ELTA) bus skolos sąskaita“, – žurnalistams viešėdama Elektrėnuose antradienį sakė I. Šimonytė.
Todėl, I. Šimonytės vertinimu, jeigu parlamentui nepavyktų priimti gegužę Finansų ministerijos pristatytų pirminių siūlymų, nereikėtų atmesti galimybės skolintis krašto gynybos reikmėms. Tiesa, vien didesnės valstybės skolos, anot jos, neužtektų.
„Kadangi tai greičiausiai bus ir Mastrichto deficito kriterijaus sąskaita, tuomet reikės galvoti, kokias kitas išlaidas reikia paspausti, kažkaip kitaip keisti, kad tas prioritetas būtų duotas krašto apsaugai“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.
ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.
Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.
Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.
