Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius aiškino, kad perskaičiuojama projekto suma yra pagrįsta ir ją reikėtų vertinti ne nominaliais, o diskontuotais skaičiais.
„Noriu patikinti, kad tą pabrangimą 10 mln. eurų vertiname, kas tai tokio, kodėl tai yra reikalinga. Dėl to patys kreipėmės ir į Finansų ministeriją, ir į Centrinę projektų valdymo agentūrą, kad suprastume perskaičiavimus ir indeksavimus. Tai mūsų supratimu, suma, kuri yra perskaičiuojama, yra teisinga, pagrįsta“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė J. Lukošius.
„Kaip mes suprantame įstatymą, dėl tos sumos nereikia eiti į Seimą, nes turėtume vertinti ne nominaliais, o diskontuotais skaičiais sumas“, – pabrėžė jis.
Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė tikino, kad pagal 2015 m.
Vyriausybės priimtą nutarimą kompleksui maksimali valstybės skirta suma neturi viršyti 53,4 mln. eurų, o atnaujinus sutartį, įsipareigojimai siekia 45,3 mln. eurų diskontuota verte.
„Koncesijų įstatyme nustatyti maksimalūs valstybės turtiniai įsipareigojimai – 58 mln. eurų. (...) Yra nustatyta, kad Vyriausybė priimdama sprendimą dėl konkrečios koncesijos ar valdžios subjekto partnerystės sutarties, vertina maksimalius valstybės turto investicijų įsipareigojimus, kurie pateikiami diskontuota vertė“, – aiškino A. Vičkačkienė.
„Pagal Vyriausybės nutarimą 2015 m. buvo priimtas sprendimas kompleksui, kad valstybinės turtinių įsipareigojimų maksimali suma neturėjo viršyti 53,4 mln. eurų diskontuota vertė. (...) Atnaujintas koncesijos sutarties pakeitimo sprendimas skaičiuoja, kad valstybiniai turtiniai įsipareigojimai siekia 45,3 mln. eurų diskontuota vertė, tai Vyriausybės patvirtintų maksimalių valstybės įsipareigojimų pakeitimas po indeksavimo neviršija“, – kalbėjo ji.
Vis tik „valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad visa finansavimo galimybė sudaro galimybė politikams po Seimo rinkimų rudenį atsisakyti Vyriausybės projektui skiriamos lėšų dalies.
„Visa finansavimo eiga, kuri eina, kad Seimo pritarimo nebus prašoma (...), tai sudarys labai gerą galimybę atėjus politikams rudenį sutartį išmesti į šiukšlių dėžę. Tada vilniečiai ir statytojas turėtų pasiruošti tam, kad rudenį iš Vyriausybės finansavimo nebebus, nes politikai suras kaip ją išmesti į šiukšlių dėžę ir visa našta guls ant vilniečių“, – aiškino V. Ąžuolas.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicijos atstovas Aleksandras Nemunaitis ragino žiūrėti ne į 2015 m. rodiklius, o šiuo metu esančią situaciją ir pokyčius objekte.
„Man sunku suprasti diskontuoti vertę vos ne iki 2015 m. ir tuos 59 mln. eurų, kurie visur yra (...), visuose skaičiavimuose, kodėl bandysime parodyti, kad tai yra 2015 m. atitikmuo 43 mln. eurų? Man atrodo, kad tai yra netgi šiek tiek nesąžininga“, – sakė A. Nemunaitis.
„Mes jau iš esmės dabar kalbame apie kitokį objektą ir reikėtų žiūrėti, kokie dabar atsiranda įsipareigojimai, o ne žiūrėti, ką šnekėjome 2015 m.“ – pabrėžė jis.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija balandžio pabaigoje pranešė koreguosianti daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, projektą.
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) vertinimą, bus mažinamas investicijų indeksavimo intensyvumas.
Nurodoma, kad vasario mėnesį savivaldybės patvirtinta 157,25 mln. eurų projekto vertė mažės iki 157,23 mln. eurų – numatytas biudžeto lėšų poreikis bus 25 tūkst. eurų mažesnis nei iki korekcijų.
Derantis dėl daugiafunkcio komplekso investicijų indeksavimo ir papildomų darbų kainos, buvo sprendžiama ir dėl statybos finansavimo kaštų.
„Koncesininkas derybų metu sutiko padaryti nuolaidą statybos finansavimo kaštams statybos metu ir sumažino juos nuo 6,37 proc. iki 5,25 proc. per metus“, – pranešė savivaldybė.
Kaip teigiama išplatintame pranešime, dėl numatomo investicijų indeksavimo intensyvumo mažinimo koncesininkas atsisakys Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) suteiktų statybos finansavimo nuolaidų, dėl to bendras viešųjų lėšų poreikis keisis minimaliai – į mažesniąją pusę savivaldybės ir ŠMSM naudai.
Vis tik VPT vertinimu, Vilniaus valdžia atsižvelgė tik į dalį pakeitimų, o dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, Tarynba kreipsis į instituciją tikėdamasi paaiškinimų.
Vilniaus miesto tarybos posėdis suplanuotas gegužės 15 dieną. Europos Komisijos išvadą tikimasi gauti dar iki vasaros, nurodė savivaldybė.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte.
Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“.
Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos.
Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
V. Benkunsko teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 1,2 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 157,2 mln. eurų.
Skaičiuojama, statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų.
Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
