Po pateikimo ketvirtadienį Seimas pritarė šioms vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teikiamoms įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisoms.
Už balsavo 42 parlamentarai, 3 buvo prieš ir 29 susilaikė.
Kaip teigia įstatymo iniciatoriai, siūlymais siekiama sureguliuoti atvykstančių migrantų priėmimo tvarką, taip sprendžiant darbo jėgos trūkumo problemą ir kartu atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.
„Akivaizdu, kad užsieniečių skaičius Lietuvoje auga ir tai sukuria mums tam tikrų iššūkių. (...) Matome, kad liberalizuotos nuostatos sudarė galimybes piktnaudžiauti mūsų migracijos sistema“, – plenarinių posėdžių salėje įstatymo poreikį aiškino A. Bilotaitė.
Priėmus pakeitimus, bus sugriežtintos užsieniečių įdarbinimo sąlygos bei taikomi papildomi reikalavimai užsieniečius ketinantiems įdarbinti darbdaviams. Tokios įmonės turės teikti papildomą informaciją apie savo vykdomą veiklą toje srityje, kurioje ketina įdarbinti užsienietį.
„Įmonės privalės turėti licenzijas, nebūti baustos už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis arba melagingų duomenų pateikimą ir taip pat turės vykdyti veiklą, kuriai ir kviečia užsienietį“, – akcentavo vidaus reikalų ministrė.
Taip pat siūlymai įtvirtintų, kad užsieniečiai Lietuvoje galėtų dirbti tik turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, darbdaviams būtų numatyta atsakomybė, jeigu nemokėtų sutarto darbo užmokesčio.
„Siūloma darbdaviui nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti pareigą darbdaviui pateikti informaciją apie visą užsieniečio turimą kvalifikaciją, patirtį, leisti užsieniečiui dirbti ne daugiau kaip pas keturis darbdavius, kai sudaroma darbo sutartis. Taip pat (...) atsisakyti galimybės atvykti dirbti į šalį pasinaudojus beviziu režimu arba su Šengeno viza“, – pridūrė A. Bilotaitė
Taip pat siūloma, kad būtų pakeistas kvotos dirbti atvykstantiems užsieniečiams apskaičiavimo mechanizmas.
„Siūloma, kad kvotos dydis kalendoriams metams negalėtų būti didesnis nei 1,4 proc. praėjusių metų liepos 1 dienos Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinio gyventojų skaičiaus dydžio“, – posėdyje aiškino A. Bilotaitė
Kaip aiškina Vidaus reikalų ministerija (VRM), priėmus pakeitimus trūkstamas darbo vietas galėtų užpildyti aukštos kvalifikacijos užsieniečiai, Lietuvos ekonomika būtų skatinama pereiti nuo konkurencijos mažesne kaina prie konkurencijos geresne darbo kokybe.
Pakeitimai bus svarstomi Užsienio reikalų, Socialinių reikalų ir darbo bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetuose.
Į Seimo plenarinių posėdžių salę jie sugrįš birželio 4 dieną.
Seimas imasi svarstyti V. Čmilytės– Nielsen pasiūlymą naikinti užsieniečių įdarbinimo kvotas
Parlamentarai svarstys Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktas įstatymo pataisas, siūlančias keisti užsieniečių įdarbinimo tvarką.
Parlamento vadovė siūlo panaikinti metines užsieniečių įdarbinimo kvotas ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Už tai numatančias įstatymo pataisas ketvirtadienį po pateikimo balsavo 42 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 29 tautos atstovai. Po svarstymo komitetuose Seimo plenarinėje salėje jos vėl turėtų atsirasti birželio 4 d.
Pagal dabar galiojančią tvarką, išnaudojus kalendorinių metų kvotą, užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, net jei tų profesijų darbuotojų trūksta.
Pateikdama įstatymo pataisas Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad praktikoje tokia sistema sukūrė nereikalingą biurokratinę naštą ir papildomų išlaidų darbdaviams bei valstybei.
„Siekiant spręsti darbuotojų trūkumo problemas ir iššūkius, susijusius su demografine Lietuvos situacija, būtina peržiūrėti Lietuvos migracijos politiką ir procesus, įskaitant sprendimų dėl paprastesnio užsieniečių įdarbinimo priėmimą bei bent jau atsisakyti kvotų sistemos“, – sakė V. Čmilytė– Nielsen.
Jie atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių konkuruoja su kitomis šalimis ir šią konkurencinę kovą dėl talentų pralaimi kaimyninėms valstybėms.
„Pavyzdžiui, ženkli dalis Lietuvoje dirbančių užsieniečių įdarbinama Lenkijoje, o Lietuvoje dirba komandiravimo ar subrangos pagrindais. Tokiais atvejais mūsų valstybės biudžetas praranda pajamas, nes tokie darbuotojai moka mokesčius ne Lietuvoje „, – iš Seimo tribūnos pastebėjo V. Čmilytė– Nielsen.
Pasak jos, Užimtumo tarnyba trūkstamų profesijų sąrašą tvirtina kasmet ir kasmet įsitikina, kad vietinės darbo jėgos nepakanka.
„Pavyzdžiui, 2021 ir 2022 metais tarptautinių reisų vairuotojams nustatyta kvota baigėsi vasarą, ir tada visi darbdaviai turėjo kreiptis į Užimtumo tarnybą, mokėti papildomas valstybės rinkliavas ir gauti užsieniečiams leidimus dirbti. Nors akivaizdu, kad Lietuvoje į metų pabaigą taip ir neatsirado vietinės darbo jėgos“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
V. Čmilytės-Nielsen inicijuotas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas kartu su ja teikia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai.
