„Labai džiaugiuosi, kad žmonėms rūpi, jog jie supranta, kad gynyba kainuoja, bet ko nematau šioje diskusijoje, tai labai aiškaus deklaravimo, kad mums rūpi ne tik daugiau lėšų gynybai, bet mes esame pasirengę už tai daugiau mokėti. Valstybė, kaip sakė Margaret Thatcher (buvusi Jungtinės Karalystės premjerė – red. past.), neturi nieko kito, išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus“, – „Žinių radijui“ teigė I.Šimonytė.
„Mokesčių mokėtojai turi įgarsinti savo sprendimą, ar jie susitaiko su mažesne socialine gerove kitose srityse, ar sutinka mokėti didesnius mokesčius, kad ir kitos sritys nenukentėtų, bet ir gynyba būtų daugiau finansuojama. Tą pasakyti ne visiems priimtina, lengva, bet esu realistinių darbų šalininkė, tai norėčiau pirmiausia susitarti bent jau dėl 3 proc.“ – kalbėjo ji.
I.Šimonytė sutiko, kad ambicija dėl skiriamo BVP dydžio gynybai gali būti didesnė atsižvelgus į situaciją regione, tačiau, anot jos, diskusija gali būti sudėtinga dėl to, kaip paskirstyti mokestinę naštą visuomenei.
„Ambicija gali būti ir didesnė, mūsų kaimynė Lenkija turi praktiškai 4 proc. BVP finansavimą krašto apsaugai, manau, kad mūsų regione tai nėra kažkas, kas neturėtų būti svarstoma, bet mums svarbiau orientuotis į konkrečius sprendinius, uždavinius negu konkuruoti tarpusavyje, kas pasiūlys įspūdingiau atrodantį skaičių“, – tikino ministrė pirmininkė.
„Diskusijos sudėtingumas tame, kad žmonės turi susitarti, kaip naštą paskirstyti visuomenėje, kad visuomenė ją priimtų kaip teisingai paskirstytą“, – sakė ji.
Premjerė taip pat išreiškė viltį, kad opozicijos emocijos dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimų apie galimą korupciją gynybos srityje nuslūgs.
„Tikiuosi, kad emocijos nuslūgs, nes tos institucijos, kurios turi viešojoje erdvėje nuskambėjusius vertinimus, jos dirba savo darbą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) apklausė ne vieną politiką, pareigūną, tą patį Lauryną Kasčiūną, pasiaiškino, apie kokius dalykus kalbama. Man neteko girdėti kitos informacijos iš STT negu toji, kuri buvo paskelbta užpraėjusį šeštadienį“, – kalbėjo konservatorė.
Politikė aiškino, kad prieš rinkimus nėra labai patogu kalbėti apie gynybos finansavimo didinimą, tačiau palaikymas 4 proc. BVP skyrimo krašto apsaugai idėjai jai teikia vilties, jog bus grįžta prie konstruktyvių diskusijų.
„Nors visi, kaip matau, labai karštai pritaria finansavimo didinimui iki 4 proc., nors dar nesusitarėme dėl 3 proc., man teikia vilties, kad emocijoms nuslūgus galėsime grįžti prie konstruktyvių diskusijų, ypač po to, kai diskusijas baigs Trišalės tarybos ir pilietinės visuomenės partneriai“, – teigė I.Šimonytė.
„Tada galėsime turėti ne tik Finansų ministerijos teorinius variantus, kuriuos galime įvairiai kombinuoti, bet ir aptarimą be valdžios, valstybės institucijų įsikišimo ar savo nuomonės piršimo toje dalyje visuomenės, kuri tuos mokesčius turi mokėti“, – tikino ji.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad „Iniciatyvą „4 procentai“ palaikantis verslas ir organizacijos sutinka mokėti didesnius mokesčius tam, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų.
Taip jis sureagavo į premjerės Ingridos Šimonytės ketvirtadienį išsakytą poziciją, jog pradžioje reikėtų susitarti bent dėl 3 proc. BVP krašto apsaugai.
„Ambicija gali būti ir didesnė, mūsų kaimynė Lenkija turi praktiškai 4 proc. Diskusijos sudėtingumas tame, kad žmonės turi susitarti, kaip naštą paskirstyti visuomenėje, kad visuomenė ją priimtų kaip teisingai paskirstytą“, – sakė ji.
Savo ruožtu A.Romanovskis pastebėjo, kad jų principinė pozicija – verslas nori prisidėti prie šalies gynybos didesniais mokesčiais, nes saugi Lietuva yra mūsų visų bendras interesas – verslininkų regionuose, mokytojų, tarnautojų, pensininkų, pramonininkų, startuolių kūrėjų ar Seimo narių.
„Priemonių, kaip galima būtų padidinti gynybos finansavimą, verslas yra pateikęs daug ir įvairių ir dalis jų atsidūrė šiuo metu Vyriausybės suformuotose konkrečiuose gynybos finansavimo pasiūlymuose. Tačiau mes taip pat kviečiame būti ambicingiems ir žvelgti toliau nei dabartinės diskusijos.
Todėl kviečiame politikus kuo greičiau susitarti dėl ilgalaikio strateginio tikslo skirti 4 procentus BVP Lietuvos gynybai. Tokiam tikslui savo palaikymą pasirašydami peticiją jau išreiškė virš 30 tūkst. Lietuvos gyventojų. Su premjere sutinkame, kad Lietuvos saugumas yra prioritetinis klausimas. Neabejojame, kad politikai tiek pozicijoje, tiek opozicijoje susitars dėl ilgalaikio tikslo skirti 4 proc. BVP gynybai“, – sakė jis.
Lietuvos verslui raginant politikus susitarti dėl 4 proc. nuo BVP skyrimo gynybai, prezidentas Gitanas Nausėda šia iniciatyvą vertina teigiamai, bet kelia klausimą, ar verslas pasiruošęs prisidėti prie šio finansavimo. Šalies vadovas pabrėžė, kad ieškant nuolatinio lėšų šaltinio gynybos tikslams, jis prioritetą teiktų didesniam verslo pelno apmokestinimui.
„Manau, kad tai yra labai gera iniciatyva, jog verslas demonstruoja savo pilietiškumą. Tačiau norėtųsi, kad mūsų gynybos finansavimas būtų ir socialiai teisingas. Ir jeigu siūlant spręsti finansavimo klausimus padidinamas PVM, kiekvienas ekonomikos studentas pasakys, kad tai vartotojo mokestis, kurį moka ne verslas. Man kyla klausimas, ar verslas pasirengęs prisidėti prie gynybos finansavimo“, – Lietuvos narystės NATO minėjime teigė G.Nausėda.
„Norėčiau matyti kompleksą, bet prioritetą teikčiau verslo mokesčiams, pirmiausiai – pelno“, – paminėjo jis.
Šalies vadovas paminėjo, kad mokesčiai, kurie būtų įvedami finansuoti ilgalaikius gynybos projektus, turėtų būti solidarūs, paveikiantys tiek visuomenę, tiek verslą. Jis priminė, kad nepalaiko PVM didinimo, nes šis yra „tik vartotojo, o ne verslo, mokestis“.
„Ir man atrodo, kad turime taikyti mišrų metodą. Tiems projektams, kurie yra laikini ar vienkartiniai, tinka ir skolinimasis. Projektams, kurie yra tęstiniai ir reikalauja nuolatinių išteklių, tinka ir gynybos mokesčio idėja. Bet gynybos mokesčio solidarumą norėčiau matyti. Ir tada galėčiau teigti, kad verslas yra pilietiškas“, – aiškino šalies vadovas.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės I.Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I.Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.
