„Vieną dalyką sužinai, eini į kitą, kol galų gale visur įjungi šviesas ir pasimato, kas ir kur yra įvykę. Tik nesinori dar apibendrinti, nes dar neturime „trijų skaidrių“ prezentacijos, kur viskas visiems aišku. Daugiau-mažiau aišku, bet filmas dar nebaigtas. Norime padaryti pilnametražį, o ne „Netflix“ serijas“, – trečiadienį interviu Eltai sakė S. Gustainis.
Pašnekovas taip pat plačiau papasakojo apie lapkritį įvykusį atsisveikinimą su Š. Stepukoniu. Jis vyrą apibūdino kaip talentingą, bet intravertišką asmenybę.
„Jis buvo labai analitiškas, labai tikslus. Sandoriai, kuriuos darė, buvo puikūs. (Bet buvo ir – ELTA) naktinė ar dieninė pusė, kurios nepagavome“, – apie buvusio „BaltCap“ polinkį lošimams pakomentavo S. Gustainis.
Laidoje „ELTA kampas“ „BaltCap“ vadovaujantis partneris dar sakė, kad susisiekti su Š. Stepukonio tėvais nebandė.
„Neturime įpročio prie šeimos artėti. Po to, kai reikalai prasidėjo, sužinojome, kad nelabai ir aišku į ką ten kreiptis. Lygtais Lietuvoje nelabai yra jo tėvų, o močiutei ar diedukui varyti infarktus, net jeigu jis su jais augęs, kažkaip atrodė ne visai korektiška“, – sakė jis.
Prisijungė apie 2011 metus
S. Gustainis pasakojo, kad Š. Stepukonis prie „BaltCap“ komandos prisijungė 2010 ar 2011 metais.
„Jis buvo ypač efektyvus investuotojas. Jo rezultatai – iki neseniai – yra tarp geriausių mūsų komandoje“, – sakė jis.
Kalbant apie galimai pasisavintus maždaug 30 mln. eurų, S. Gustainis teigė, jog tai buvo pastebėta pernai per eilinę ketvirtinę peržiūrą.
„Pamatėme sandorius, kurie neturėtų vykti. Tada inicijavome, iš pradžių, greitą jo veiklos tyrimą, kuris parodė dar daugiau netinkamai vykdomų veiksmų, sandorių. (...) Inicijavome didelį auditą, informavome investuotojus, teisėsaugą. Kalbant paprastai, sako: „Ką tu?“. Tada jis sako, kad klaidos. Pamatėme, kad tų klaidų yra gerokai daugiau negu jis sakė. Tada darėme eilę kitų veiksmų. Nebuvo, kad vieną dieną tapo viskas aiškus, po žingsnį viskas aiškėjo“, – sakė jis.
S. Gustainis nurodė, kad paskutinį kartą Š. Stepukonį matė lapkritį.
„Tada atrodė, kad turime gana didelę bėdą, kažkaip ją sutvarkysime, tu palauk, vėliau pasišnekėsime atskirai. Dabar tas atrodo visiškai kitaip, nes tą, ką dabar matome, yra 10 kartų daugiau, nei tuo metu, kai mes kalbėjome. Supratimas ir melo mastai ir dokumentų padirbinėjimo dalykai“, – sakė jis.
Pašnekovas teigė, kad nelabai tiki versija, jog Š. Stepukonis šiuo metu yra Ukrainoje ir kariauja prieš Rusiją.
„Kai filmą pradedi sukti, tinka ir toks vaizdas. Anksčiau tas būtų buvę labiau įtikinama, bet labai daug melo tame, ką matome. Dabar turime galimybę jo elektroninius laiškus skaityti. Tiek daug melo, kad nebūtinai tiki kuo nors iš viso. (...) Gal pamatysime jį Paryžiuje“, – svarstė jis.
Šeimos neturėjo
Š. Stepukoniui šiuo metu yra 36 metai. S. Gustainio teigimu, jis šeimos sukūręs nebuvo.
„Mūsų verslas yra turėti talentingus žmones, į kuriuos gali vienaip ar kitaip žiūrėti. Tolerancija įvairovei pas mus yra užprogramuota.
Bėdos prasidėjo tada, kai Lietuvoje jis liko vienas kaip infrastruktūros fondo žmogus. Prieš tai buvo pilna komanda. Kažkuriuo metu, dėl įvairių priežasčių, komanda sumažėjo iki jo vieno. Manau, kad tai sudarė prielaidas tam, kas dabar įvyko. Manau, kad galų gale, bus ir tokia išvada, kad (neprofesionalu buvo palikti jį vieną – ELTA). Valdysenos sluoksnio yra daugiau negu vien „BaltCap“ fondo valdyme, ten įvyko aiški skylė“, – sakė jis.
S. Gustainis pridūrė, kad šioje istorijoje gali paaiškėti, jog, kaip visada, kai būna didelė problema, visur bus skylių.
„Kiekvienas turės prisiimti dalį atsakomybės. Mes savo konstrukciją rėmėme tuo, kad žmonės bijo įstatymų, kad yra kažkokia teisinė sistema, o pasirodo, kad ir ten kažkas neveikia. Yra daug klausimų, daug saviplakos“, – sakė jis.
„BaltCap“ atstovas kol kas neatmetė ir sąmokslo teorijos, kad Š. Stepukonis pinigus galėjo „pralošti“ su kuo nors susitaręs.
„Turime per mažai duomenų. Tikimės, kad pamatysime visą lošimo istoriją. Tada bus galima užbaigti pokalbį vienokiu ar kitokiu būdu. (...) Pasirodo, galima ir susitarus pralošti, bet mes per mažai turime informacijos apie tai“, – sakė jis.
Pasak S. Gustainio, reputacinė žala „BaltCap“ yra didelė, bet netriuškinanti. „Tą milijardą dar turime uždirbti. Tikimės tai padaryti“, – pridūrė jis.
S. Gustainis laidos pradžioje sakė, kad „BaltCap“ fondų valdymo versle yra daugiau kaip 30 metų.
„Esame padarę per 100 investicijų ir iš jų daugiau nei 70 esame sėkmingai realizavę. Iki šiandien „BaltCap“ per visus savo fondus yra suinvestavęs 555 mln. eurų, jau esame grąžinę investuotojams 345 mln. eurų. Pagal dabartinius verslo planus, planuojame, kad visos investicijos bus parduotos už kiek daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Visi mūsų fondai šiuo metu, įskaitant paveiktą infrastruktūros fondą „BaltCap Infrastructure Fund“, yra pelningi. Paveikto fondo vertė šiuo metu yra 20 proc. didesnė nei pradinė investuotojų suma. Visoje mūsų istorijoje toks atvejis yra pirmas. Paprastai kalbant, mus apvogė, vieno iš mūsų fondų vadovas.
Šiuo metu atliekame išsamų vidinį tyrimą, esame pasamdę išorės ekspertus atlikti papildomam auditui. Taip pat kreipėmės į teisėsaugą. Kai gausime rezultatus, galėsime tiksliai įsivertinti ir padaryti išvadas. Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad jeigu gerai sistemą išmanantis žmogus nepaiso rizikos ir klastoja dokumentus, atlieka kitus nelegalius veiksmus, jis gali kurį laiką veikti nepastebėtas.
Žala dar nėra galutinai suskaičiuota, bet portfelio bendrovių ieškiniai sieks daugiau nei 30 mln. eurų. Noriu priminti, kad esame įsipareigoję investuotojams kompensuoti jų patirtą žalą“, – nurodė jis.
ELTA primena, kad tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Lietuvos bankas: už „BaltCap“ fondą ir iš jo pasisavintų pinigų tyrimą atsakingos Estijos institucijos
„BaltCap“ infrastruktūros fondo priežiūrą, iš kurio buvęs jo partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pasisavinti apie 30 mln. eurų, turi užtikrinti Estijos institucijos, tikina Lietuvos bankas (LB).
LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus Vaido Cibo teigimu, tvarka būtent tokia, kadangi „BaltCap“ fondą valdanti įmonė registruota Estijoje.
„Kalbame apie fondą iš kurio dingę pinigai. Klausimas kas tą fondą valdo. Jį valdo Estijoje registruota įmonė“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Cibas.
„Už valdymo įmonių priežiūrą, už fondų priežiūrą yra atsakinga Estijos priežiūros institucija“, – teigė jis.
Pasak LB atstovo, Estijoje registruotos dvi „BaltCap“ įmonės, kurios skirsto lėšas konkrečioms investicijoms kuriamoms įmonėms.
„Yra „BaltCap“ įmonė, kuri turi licenciją, ji gauta praeitų metų rudenį. Yra kita įmonė, kuri licencijos neturi, ji registruota Estijoje. Būtent šita įmonė (...) valdo infrastruktūros fondą, iš kurio dingo pinigai“, – sakė V. Cibas.
Pasak V. Cibo, Lietuvoje pinigų plovimo prevenciją vykdo LB ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). LB, akcentavo jis, netiria finansinių nusikaltimų, o tik prižiūri, kaip atskiros finansinių paslaugų įmonės užtikrina pinigų srautų kontrolę.
LB, tikino jis, Š. Stepukonio atvejo netyrė.
„Netiriame atskirų nusikaltimų ar pinigų plovimo“, – teigė V. Cibas.
„Kalbame apie nusikaltimą. Nusikaltimus tiria teisėsaugos institucijos, ne LB“, – pabrėžė jis.
„Š. Stepukonio sąskaitos niekada nebuvo atrinktos ir vertinos“, – dar kalbėjo LB atstovas.
Tuo metu „Payseros“, anot V. Cibo, centrinis bankas paprašė pateikti daugiau informacijos apie Š. Stepukonio šioje finansų įstaigoje naudotą sąskaitą. To „Payseros“ prašoma siekiant išsiaiškinti, ar įstaiga „padarė visus veiksmus, kuriuos turėjo padaryti Š. Stepukonio atžvilgiu“.
„Gausime atsakymus, išnagrinėsime ir žiūrėsime, ką toliau su ta informacija daryti. Ar nagrinėti, ar perduoti FNTT“, – sakė V. Cibas.
LB atstovas negalėjo pasakyti, ar Š. Stepukonis savo nusikalstamoms operacijoms naudojosi kitais šalies bankais.
ELTA primena, kad privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Š. Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų.
„BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė pernai lapkritį ir iškart kreipėsi į teisėsaugą po to, kai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Įtariama, kad iš viso Š. Stepukonis galėjo pasisavinti apie 30 mln. eurų.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) antradienį pranešė, kad 2022 metais atliko ikiteisminį tyrimą dėl įtartinos piniginės operacijos per „Payserą“, susijusios buvusiu „BaltCap“ partneriu Š. Stepukoniu. Visgi, pasak FNTT, tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
