Anot „CVonline“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, didžiųjų duomenų, debesijos ir panašių sričių specialistų poreikis auga itin sparčiai. Prieš keletą metų Lietuvoje pasirodydavo pavienių duomenų analitikams skirtų darbo skelbimų, o pastaruoju metu šiems ir giminingų sričių profesionalams darbo pasiūlymų darbdaviai per mėnesį pateikia dešimtis.
„Be abejo, palyginti su gamybos ar prekybos sritimis, kuriose Lietuvoje dirba beveik pusė visų darbuotojų, kelios dešimtys darbo pasiūlymų gali atrodyti kaip nedidelis skaičius. Visgi turint omenyje šios srities specifiką bei faktą, kad tai ganėtinai nauja ir nuolat kintanti sritis, darbo pasiūlymų skaičiaus augimas tikrai reikšmingas“, – sako R.Karavaitienė.
Ekspertės teigimu, bene daugiausia pasiūlymų tokiems specialistams turi startuoliai, taip pat bankų, finansų, prekybos, draudimo, IT, energetikos bendrovės.
Gali gerai uždirbti
R.Karavaitienės teigimu, augantis su dirbtiniu intelektu susijusių specialistų poreikis lemia tokių pozicijų patrauklumą galimybes mokytis ir tobulėti vertinantiems darbuotojams. Atlyginimai šioje srityje priklauso nuo konkrečios pozicijos, specialisto atsakomybių, darbdavio reikalavimų, kandidato patirties ir kompetencijų, todėl siūlomo atlygio intervalai yra gan platūs. Tačiau, „CVonline“ duomenimis, duomenų analitikų, inžinierių ir mokslininkų atlyginimai neatskaičius mokesčių Lietuvoje siekia nuo 2000 iki 5000 eurų.
Žmogiškųjų išteklių valdymo platformos „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione Liina Laas komentuoja, kad dirbtinio intelekto specialistų atlyginimai skirtinguose pasaulio regionuose gali reikšmingai skirtis. „Deel“ duomenimis, Europos, Vidurinių Rytų ir Afrikos regione tokie specialistai per mėnesį uždirba vidutiniškai 7,7 tūkst. eurų. Didžiausius atlyginimus dirbtinio intelekto specialistai gauna Šiaurės Amerikoje. Čia su dirbtiniu intelektu susijusiose pozicijose vidutinis atlyginimas siekia 10,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Kompetencijų įmonės ieško visame pasaulyje
L.Laas sako, kad mokslo ir technologiniai pasiekimai dirbtinio intelekto bei duomenų srityse neabejotinai veikia globalią darbo rinką, kurioje duomenų specialistai atlieka vis svarbesnį vaidmenį. Vien per praėjusius kelerius metus su dirbtinio intelekto, programinės įrangos ir duomenų mokslu susijusiose srityse samdymo apimtis per „Deel“ platformą išaugo 59 proc. Šių metų rugsėjį platformoje buvo 5 tūkst. aktyvių su tokiais specialistais sudarytų darbo sutarčių. Dirbtinio intelekto, duomenų mokslo ir programinės įrangos profesionalus iš viso samdė per 2 tūkst. įmonių.
„Vienas ryškiausių dirbtinio intelekto specialistų samdos bruožų yra tarptautiškumas. Kadangi talentų šioje srityje poreikis išaugo staiga, o reikiamų specialistų trūksta, įmonėms dažnai nelieka nieko kito, kaip tik žvalgytis į globalią rinką ir nuotolinį darbą, kuris panaikina geografinius barjerus ir atveria naujų galimybių pritraukti ganėtinai specifinių kompetencijų turinčių darbuotojų. Šias tendencijas stebime ir Baltijos šalių regione“, – sako L.Laas.
Anot L.Laas, aktyviausiai dirbtinio intelekto srities darbuotojus samdo JAV bendrovės, nuo kurių nedaug atsilieka Kanados, Jungtinės Karalystės ir šiek tiek mažesne apimti Vokietijos įmonės. Daugiausia specialistų samdoma iš Kanados, Indijos, Ispanijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. Tiesa, didžiausi dirbtinio intelekto specialistų samdos augimo rodikliai fiksuojami Europoje – Vokietijoje, kur naujų darbo sutarčių skaičius nuo „ChatGPT“ paleidimo išaugo 52 proc.
Daugėja anksčiau negirdėtų specialybių
R.Karavaitienė pastebi, kad sulig tokių specialistų paklausa atsiranda vis daugiau naujų specializuotų pareigybių, kurioms neretai netgi nelengva rasti tinkamą lietuvišką pavadinimą. Siūlomos pareigybės apima nuo jau įprastomis tapusių duomenų, veiklos ir verslo analitikų, duomenų inžinierių iki dar gana egzotiškai skambančių analitikų inžinierių, duomenų technikų, sprendimų mokslininkų, mašininio mokymosi, dirbtinio intelekto apmokymo, išmaniosios duomenų atrankos specialistų.
„Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje ataskaitoje prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus technologijų pritaikymas išliks pagrindiniu verslo vystymosi veiksniu. Verslai ir visa žmonija yra sukaupę daugybę duomenų, o gebėjimas juos įdarbinti įmonėms suteikia didelį pranašumą. Todėl pasaulyje ir toliau sparčiai augs didžiųjų duomenų, debesijos ir dirbtinio intelekto technologijų naudojimas, o kartu ir tokioms technologijoms vystyti bei pritaikyti reikalingų specialistų ir įgūdžių poreikis. Lietuva nuo šių tendencijų neatsilieka, todėl ir mūsų šalyje tokiems specialistams perspektyvos yra tikrai geros“, – pabrėžia R.Karavaitienė.
