Vos tik įėjus į vieną didžiausių „Norfos“ parduotuvių mus pasitinka mielo „veido“ robotas, kuris plauna grindis. Mandagiai jam užleidus kelią vadovas šypsosi – robotas pasitraukia pats, pirkėjai neprivalo pasitraukti į šalį.
„Vis dėlto ir aš tarsi intuityviai pasitraukiu! – juokėsi D.Dundulis. – Pagal išvaizdą matyti, kad jis atkeliavo iš Azijos. Kitas – šveicariškas – švarina „Norfos bazės“ parduotuvę Vilniuje. Stebime, testuojame.“
Pietums – ir kulinarijos gaminiai
Darbe „Norfos“ vadovas pietauja biuro valgykloje. Kai į sodybą važiuoja anksčiau, nei ten atvyksta žmona, jam puikiai tinka ir „Norfos“ kulinarijos gaminių skyriaus patiekalai.
„Perku mėsos vyniotinius, šaltieną – tiesa, man joje norisi daugiau drebučių ir mažiau mėsos, silkę į namus visada perku iš sveriamų produktų skyriaus.
Beje, kalbant apie silkę – parduotuvėse turėjome milžinišką problemą dėl silkių odos, kuri nulupama gaminant silkę su įvairiais pagardais. Kur dėti tą lupeną ir visą purvą – juk nenuleisime į kanalizaciją. Dabar iš ūkininkų į kulinarijos skyrių atkeliauja jau luptos silkės – ne dėl to, kad mes negalime jų nulupti, bėda buvo atliekos“, – pasakojo D.Dundulis.
O dėl mėsos atliekų problemų nekyla – dalis jų išvežama gyvūnų ėdalui gaminti, dalis – į Rietavą deginti.
Vaisiai ir daržovės – gyvos prekės
Ekskursiją D.Dundulis pradeda nuo vaisių ir daržovių skyriaus, kurį pats vadina turgumi ir loterija, – tie patys vaisiai ar daržovės vieną kartą gali pasitaikyti itin skanūs, o kitą – jau nebe tokie.
Juk ir obuoliai iš skirtingų sodų kitokie, tad viskas priklauso net ne nuo tiekėjo, o nuo sezoniškumo, partijos ir pan.
„Tai nėra gaminama prekė, tad stabilumo čia nebus. Vaisiai ir daržovės – gyvos prekės, jos niekada nebus kaip kavos pakelis – toks pat. Čia perkama akimis – žmonės renkasi tai, kas patinka. Šiuo metu persimonų sezonas, jie skanūs, gera ir jų kaina.
Citrusinių vaisių sezonas dar neprasidėjęs. Mandarinų sezonas prasidės prieš Kalėdas, vasarį kviesime ragauti sezoninių apelsinų.
Pirkėjas nepastebi sezoniškumo, nes dabar vaisių ir uogų prekyvietėse gausu visus metus. Bet čia ir sužinome nesezoninių vaisių skonį – jie niekada nebus tokie gardūs, kaip kad valgomi sezono metu“, – pasakojo D.Dundulis.
Vaisiai ir daržovės parduotuvėje nuolat perrenkami. Per mėnesį biojėgainėje atsiduria apie 200 tonų šių prekių.
Ar ne itin gražios išvaizdos, bet dar vartojamų vaisių ir daržovių negalėtų pasiimti darbuotojai? Vadovas atviras: anksčiau taip būdavo daroma.
Tačiau tai paskatino nesąžiningą šių prekių perrinkimą – į pirkėjui netinkamų prekių dėžę patekdavo ir puikūs vaisiai bei daržovės.
„Tai jau yra bėda. Tiesa, šį eksperimentą darėme gana seniai, tikiu, kad dabar pardavėjų požiūris jau pasikeitęs. Atlyginimai šiandien visuose sektoriuose tiek padidėję, kad žmonės nori nusipirkti visais atžvilgiais kokybišką prekę“, – sakė D.Dundulis.
Alyvuogių aliejus stipriai pabrango
Padažų ir konservų skyriuje „Norfos“ vadovas prasitaria, kad pats renkasi žinomų prekės ženklų pomidorų padažą ir majonezą. Vienas skanesnių padažų jam – „Karališkas Daumantų“ su pomidorų gabaliukais.
„Tikrai nesakysiu, kad viena ar kita prekė yra gera arba bloga. Visos, jei parduodamos parduotuvėje, yra geros. Tai – skonio reikalas. Kad pirkėjas dažniau renkasi garsius gamintojus, rodo ir pardavimas – pirkėjas nori, kad jų turėtume“, – sakė jis.
O štai saulėgrąžų ar rapsų aliejus, D.Dundulio įsitikinimu, skirtingų gamintojų beveik nesiskiria, čia vaikytis žinomų pavadinimų neverta. Viskas – etiketės ir įvaizdžio klausimas.
„Jei kalbame apie alyvuogių aliejų, skirtumas yra. Tačiau mūsų šalyje ši kultūra dar nėra tokia gaji, ypač gerą nuo paprastesnio, mano galva, atskirs tik vienetai. Tai – sudėtingas procesas, dar subtilesnis nei vyno žinovo mokslas.
Išskirtinio aliejaus norėjome pasiūlyti ir savo pirkėjams, tačiau dar iki jo pasaulinio pabrangimo pas gamintoją jis kainavo 15 eurų už litrą. Pridėjus visus mokesčius čia jis kainuotų apie 18–19 eurų. Neturėsime jam pirkėjo.
Kita vertus, alyvuogių aliejus stipriai pabrango visame pasaulyje. Kai šis aliejus nuo vasaros pradėjo brangti, mes sustabdėme jo vežimą, tad pasiūla „Norfoje“ šiandien tikrai ne milžiniška.
Šiuo metu parduotuvėse jo galima nusipirkti pigiau, negu prekybos tinklai jau perka iš gamintojų, nes jo, pirkto kur kas anksčiau, dar turime sandėliuose. Šiuo metu litras pigiausio neišpilstyto aliejaus – be mokesčių, butelio, atvežimo – pas gamintojus kainuoja apie 10–11 eurų“, – pasakojo „Norfos“ vadovas.
Tinka tik viena grietinė
Pieno produktų skyriuje D.Dundulis negaili pagyrų Alytaus pieninės, kurios produktais prekiauja išskirtinai „Norfos“ parduotuvės, gaminiams.
„Kartą per mėnesį važiuoju į visas parduotuves, vietoj pietų man puikiai tinka geriamasis jogurtas „Gardu“ – dažnai jo nusiperku. Fantastiškas, kaina gera, žinau, kad viskas su juo gerai, nieko ten nepridėta, ko nenorėčiau.
Drąsiai sakau, kad beveik visus pieno produktus vartojame mūsų prekės ženklo. Puikus ir kefyras, pienas, varškė“, – pasakojo D.Dundulis.
„Norfa“ turi ir savo sūrių liniją, jie – iš pigesnių. Taip pat turi ir gurmaniškų sūrių.
„Iš Olandijos perkame Lietuvai nemažus kiekius masdamo, todėl pirkėjams galime pasiūlyti už gerą kainą. Sūris puikus ir abejoju, ar kitur mūsų šalyje jo rastume už tokią kainą“, – sakė D.Dundulis.
Dešrą rekomendavo gamintojai
Kalbėdamas apie makaronus D.Dundulis atkreipė dėmesį į tai, kad itališki pagaminti iš kietųjų kviečių miltų ir jų skonis – kitoks. Žinoma, jų ir kaina didesnė. Itališkus makaronus „Norfa“ iš tos pačios įmonės užsako jau daugiau nei dešimtmetį – jų gaminiai pirkėjams patinka.
Verslininkas pabrėžė, kad puikūs ir pigūs makaronai, jų bijoti tikrai nereikia.
„Pigių prekių turime kiekvienoje prekių grupėje. Parduotuvė ir matuojama pagal pigiausius produktus – būtent jie renkami į prekių krepšelius, pagal kuriuos lyginamos prekybos tinklų kainos. Būsiu sąžiningas – pagal pigiausius produktus šimtaprocenčio lyderio nėra. Asmeniškai aš abejoju tų tyrimų objektyvumu“, – sakė D.Dundulis.
Verslininkas dažnai girdi gerus žodžius apie „Norfos“ rūkytus, vytintus mėsos gaminius. Ir pats mėsą bei jos gaminius perka tik čia – puikiai žino, kaip ji atkeliauja iki lentynų ar vitrinų.
„Čia jau drąsiai sakau – mūsų kainos ir kokybės santykis labai geras. „Anytos“ vytinta dešra, man sako gamintojai, – geriausia. Anksčiau be jų rekomendacijų pirkdavau „Bočių kumpinę“ – ji irgi labai gardi.
Jei kalbėtume apie virtas dešreles, svarbiausia informacija ant pakuotės – kurios jos rūšies. Žinoma, geriausios sudėties – aukščiausios rūšies gaminiai.
Tačiau pigiausių, žemiausios kategorijos dešrelių ir dešrų parduodama milžiniški kiekiai. Pačios pigiausios virtos dešros pardavimo vidurkis per dieną – apie keturias tonas!
Kita vertus, jei pasiūlyčiau jums paragauti skirtingų rūšių virtos dešros, nepajustumėte labai didelio skirtumo. Tačiau faktas, kad reikėtų žiūrėti sudėtį, – į aukščiausios kokybės dešras dedama mėsa, o į žemesnės – odelės, emulsijos, subproduktai...“ – sakė D.Dundulis.
Jautieną brandina parduotuvėse
Šviežios mėsos skyriuje D.Dundulis pirmiausia žengia prie brandintos jautienos vakuumuotų kepsnių, kuriuos noriai reklamuoja ir diskžokėjas Jonas Nainys. Mėsos klubo jautiena – D.Dundulio mėgstamiausias patiekalas.
„Čia tik atkreipsiu dėmesį, kad geriau rinktis sausai brandintus kepsnius, nes turime ir šlapiai brandintų, iš gamyklos. Šlapiai brandinta jautiena – puiki, bet tik sausai brandintą iškepsite taip, kad mėsa būtų ypač minkšta. Atkreipkite dėmesį ir į kepsnio storį – itin storas gabaliukas gali gerai neiškepti. Vis dėlto pabrėžiu – šie mano komentarai nėra profesionalūs, tik mėgėjo.
Mėsą patys specialiose spintose brandiname 28 dienas, tik tuomet ji pjaustoma ir vakuumuojama. Mano nuomone, anksčiau nei po 25 dienų jos pjaustyti nereikėtų, bet nepatariu ir laikyti ilgiau nei 32 dienas.
Jautienos brandinimo spintos, matomos pirkėjui, stovi daugiau nei 30-yje parduotuvių. Šioje parduotuvėje yra dvi spintos – dvejų ir vienų durų, nes čia ši jautiena perkama, o parduoti anksčiau, nei derėtų, negalime“, – su jautiena susijusias vingrybes dėstė parduotuvių tinklo vadovas.
Priėjęs prie šviežios mėsos vitrinų D.Dundulis prasitaria, kad yra standartinis lietuvis, – jis mieliau renkasi ne vištieną, o kiaulieną. Tik mėsos valgo kur kas mažiau nei anksčiau. Šiandien jis dažniau nei mėsos patiekalus renkasi varškę, žuvį.
„Man svarbiausia, kad mėsa būtų šviežia, o visa kita – šeimininkės išmonė. Visa ši mėsa, kurią šiandien matote vitrinoje, rytoj ryte bus išimta. Vitrina kasdien užpildoma šviežia produkcija.
Siekiame, kad būtų uždaras ciklas. Ryte kiekvienoje parduotuvėje yra momentas, kai mėsos vitrina – tuščia. Šviežia mėsa jau laukia išpjaustyta dėžėse, kol išimama vakarykštė ir išvalomos vitrinos naujai partijai“, – pasakojo vadovas.
D.Dundulis atviras – kai ką nors padarai gerai, pirkėjas tai įvertina. Ir nori daryti dėl to, kad pirkėjai džiaugiasi.
Žuvį tikrina pagal žiaunas
Priėjęs prie žuvies skyriaus vadovas atviras: ne visa ant ledo vitrinoje gulinti žuvis šviežia, t.y. nebuvusi šaldyta. Todėl jei atėjote į parduotuvę šviežios, skaitykite prekės informaciją etiketėje. Daug žuvies – atšildyta šaldyta.
„Man etikečių nereikia – juk tai puikiai matyti ir paprasta akimi. Ši lydeka atšildyta, lašiša – šviežia, krevetės – jų būna ne visada – atšildytos, nevirtos.
Šviežią žuvį į parduotuves vežame daugmaž trečiadieniais. Daugiau vežimų nėra. Pirkėjai turi išpirkti viską, kad nesusimaišytų su kita partija.
Silkės geriausios ir skaniausios su galvomis, bet šiais laikais mažai kas nori patys su jomis terliotis. Filė kaulus juk tirpina su kokia nors chemija“, – sakė jis.
D.Dundulis patarė, kaip atskirti, ar žuvis vitrinoje tikrai šviežia. Paprašykite pardavėjos pakelti žuvies žiauną: po ja matoma mėsa turi būti graži raudona, o ne pilkšva ar rusva.
Verslininkas kartais perka ir karštai rūkytų skumbrių – mėgsta šią žuvį. Skonis, sako, labai priklauso nuo to, kada ji išrūkyta: skumbrė perkama šaldyta, tuomet atšildoma ir rūkoma.
Rūkytos žuvys į parduotuves vežama kasdien, bet gali pasitaikyti ir likutis.
Duoną kepa automatinėje kepykloje
Sausainių ir kitokių kepinių skyriuje „Norfos“ vadovas pripažįsta, kad bene didžiausią paklausą turi vokiški „Lambertz“ meduoliai, supakuoti didesnėse pakuotėse.
Jų parduodama itin daug. Ypač didelius jų kiekius „Norfa“ parsiveža prieš Kalėdas.
Duona šiems prekybos centrams kepama modernioje „Rivonos“ kepykloje Kėdainiuose.
„Jei kalbame apie duoną, kuo nors išskirtiniu ar ypatingo skonio čia negaliu pasigirti, bet mūsų kepamos duonos kainos ir kokybės santykis – geras.
Ekskliuzyvo patys negalime daryti ir dėl to, kad moderni kepykla – visiškai automatinė, negalime kepti mažų kiekių, o brangesnės duonos pirkėjai neišpirks“, – pasakojo D.Dundulis.
Praeidamas pro pramoninių prekių lentynas „Norfos“ vadovas patikina, kad jei reikia patogių batų darbuotis sodyboje, perka juos čia.
„Čia randu patogesnius nei kai kurie garsesnių prekės ženklų. Kasdienybėje, kur nereikia įvaizdžio, čia galima rasti puikių prekių. Jei dirbčiau ten, kur įvaizdžio nereikia, laisvai su čia pirktais batais vaikščiočiau kasdien, ir tai darau sodyboje.
Kalbant apie pramonines prekes, pirkėjams galime pasiūlyti gerą kainą pirmiausia dėl to, kad kone visas prekes patys perkame iš gamintojų, mums nereikia tarpininkų, kad ir kokioje šalyje tas gamintojas yra“, – sakė jis.
Laikas brangesnis už nuolaidas
Į po parduotuvę vaikštinėjantį vadovą sureaguoja vos vienas kitas darbuotojas – linkteli galva ar paklaustas papasakoja apie savo skyriaus vieną ar kitą produktą.
„Galime jų paklausti, ar esu griežtas. Jei parduotuvėje lankausi dažnai, darbuotojai pripratę, mato, jie į mane nereaguoja. Žino, kad niekas jų neketina pulti“, – šypsojosi vadovas.
Paklaustas, ar stengiasi pasinaudoti skelbiamomis nuolaidomis, D.Dundulis neslepia: jo laikas kainuoja kur kas daugiau nei keli sutaupyti eurai. Todėl išgirdęs apie akciją neskuba ja pasinaudoti ir sutaupyti keletą eurų.
„Man laikas nepalyginamai brangesnis, nei gauti ką nors pigiau nusipirkti. Kartais stebiuosi žmonėmis, kurie paaukoja keletą valandų, kad sutaupytų, pavyzdžiui, tris eurus.
Šiandien nebėra jokių problemų uždirbti 5–6 eurus per valandą. Geriau dirbkite, o ne lakstykite paskui nuolaidas.
Neatsistebiu ir tokiais atvejais, kai žmonės suranda 3 centų problemą ir joje murdosi pusę dienos. Nusileiskite, neužsiimkite niekais – tie centai nieko nereiškia.
Minimalus, pats mažiausias atlyginimas – apie 4 eurus už valandą atskaičius mokesčius. Įsivertinkite“, – stebėjosi „Norfos“ vadovas.
Rekordinė alga sandėlyje
Paklaustas, ar „Norfoje“ yra minimalių atlyginimų, D.Dundulis sakė, kad tiek uždirbančių darbuotojų – itin nedaug.
„Mes turime skaičiuoklę, pagal kurią suskaičiuojame, jei žmogus pagal darbo valandas neišdirbo minimaliai. Sumokame jiems daugiau, nei pagal įkainius jie išdirbo. Tik tokie darbuotojai ilgai neužsibūna.
Sandėlyje Kėdainiuose, jei nori, žmogus uždirba gerai: vasarą rekordinė alga – 2,5 tūkst. eurų į rankas. Vidutinis atlyginimas mūsų sandėliuose yra 1,5–1,8 tūkst. eurų į rankas. Ir šioje parduotuvėje tikrai lengvai rastume pardavėjų, kurie uždirba 1,8 tūkst. eurų atskaičius mokesčius. Tačiau rastume ir tokių, kurie gauna minimalią algą.
Tie, kurie gauna mažai, triukšmauja, o tie, kurie gauna daugiau nei 1,5 tūkst. eurų, tyli, jie yra darbštūs ir tuo džiaugiasi“, – pasakojo D.Dundulis.
