Statistikams trečią mėnesį paeiliui fiksuojant mėnesinę defliaciją bei skelbiant apie toliau krintančią metinę infliaciją, socialdemokratų lyderė vis tik pastebi, kad Lietuva išsiskiria būtent didelėmis maisto ir gėrimų kainomis.
„Nebėra tokios infliacijos, tačiau, matyt, ne visur. Pasižiūrėkime į mūsų maisto ir gėrimų kainas Lietuvoje, jos yra vienos aukščiausių Europos Sąjungoje. Čia vėlgi Vyriausybė nepakrutino nė piršto, kad situacija keistųsi“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė V. Blinkevičiūtė.
Aukščiausią lygį metinė infliacija (atitinkamą mėnesį lyginant su tuo pačiu mėnesiu prieš metus) Lietuvoje pasiekė pernai rugsėjį ir spalį, kuomet atitinkamai siekė 22,5 proc. ir 22,1 proc.
Pasak V. Blinkevičiūtės, esant šiam kainų lygiui būtų buvę tikslinga taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maisto produktams – ką socialdemokratai siūlė pernai – arba kitas priemones.
„Visiškai nebuvo įvertinta tai, kad maisto kainos labiausiai augo tarp 27 ES valstybių būtent Lietuvoje. Kai kurių produktų kainos netgi pralenkė Skandinavijos šalių kainas. Galime įsivaizduoti jų pajamas ir mūsų pajamas“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
„Tačiau Vyriausybė gūžčioja pečiais, juk žmonės vis tiek perka. (...) Iš tikrųjų buvo galima ir PVM tarifą, kaip siūlėme, sureguliuoti, tartis su prekybininkais, imtis kai kurių priemonių. Ką darė kitos ES šalys“, – pridūrė ji.
Išankstiniu Valstybės duomenų agentūros vertinimu, šią liepą kainų lygis bus 7,1 proc. aukštesnis nei 2022 m. liepą.
Statistikų teigimu, per metus tarp maisto prekių ir gėrimų labiausiai brango cukrus, uogienė, medus ir saldumynai (22,4 proc.), jokiai kategorijai nepriskirti maisto produktai (18 proc.), duona ir grūdų produktai (14,8 proc.), daržovės ir alus (14,7 proc.), mėsa (14,6 proc.), vaisiai (13 proc.).
Vis tik išankstiniu vertinimu, lyginant liepą su birželiu, kainų lygis nukrito 0,3 proc.
