„Svarstyme darome pertrauką ir kitas punktas – siūlyti ŽŪM įvertinti pasiūlymus, atlikti šio įstatymo projektinį-ekspertinį vertinimą ir (...) tęsti projekto svarstymą po patobulinimo“, – trečiadienį KRK posėdyje sakė komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Komitetas atidėjo pataisų svarstymą sulaukęs socialinių partnerių raštų, kuriuose prašoma projektą grąžinti rengėjams ir patobulinti.
To prašė Pieno gamintojų, Smulkių ir vidutinių ūkių, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Žemės ūkio taryba, Žemės ūkio rūmai, perdirbėjus atstovaujanti lobistų kontora „Vento Nuovo“.
Sektoriaus atstovai KRK posėdyje dėstė, jog naujoji Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo redakcija nesureguliuos nesąžiningų pieno gamintojų ir perdirbėjų santykių, projektas neapima prekybininkų nustatomos kainos dalies.
„Siūlytume ir kviestume, kad būtų įtraukti į įstatymą ir prekybininkai. Kai vyko derybos ministerijoje dėl kainos pasiskirstymo grandinėje, prekybininkai pasislėpė už Konkurencijos tarybos“, – KRK posėdyje kalbėjo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.
Stambius ūkius vienijančios Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas teigė, jog, jų atlikto tyrimo duomenimis, kelių pigiausių pieno produktų kainos prekybos tinkluose nuo pernai pavasario išliko panašios, nors mažėjo tiek perdirbėjų pajamos dėl eksporto smukimo, tiek pieno supirkimo kainos.
Anot jo, pieno gamintojų padėtis šiuo metu yra kritiška.
„Mūsų turimais duomenimis, pašarų ruošimo medžiagų – plėvelės, tinklelių – pirkimas sumažėjęs katastrofiškai (...) trypčiojame vietoje. Iš (Europos – ELTA) Komisijos nieko negavome ir, mūsų žiniomis, be liepos pradžios nieko ir nebus“, – teigė E. Pranauskas, pridūręs, jog sektorius nesulaukė ir tinkamos valstybės paramos. Anksčiau šiemet ūkininkai prašė bent 40 mln. eurų nuostoliams kompensuoti, ŽŪM skyrė 8 mln. eurų.
Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovės Renatos Vilimienės, pieno įstatymas nepagerintų ir vidutinių pieno gamintojų padėties.
„Prašome, kad įstatymas būtų grąžintas atgal, bet dėl to, kad jis negina smulkių ir vidutinių ūkininkų. Neturime derybinės galios ir dabartinė įstatymo versija jos mums daugiau neduoda“, – sakė ji.
Pieno gamintojų asociacijos atstovė Jūratė Dovydėnienė antrino, kad teikiamas įstatymas „iš principo nieko nereguliuoja“, tik padidina administracinę naštą
„Reikalinga didelė ir ilga diskusija, kad įstatymas būtų naudingas“, – pabrėžė ji.
Žemės ūkio rūmų atstovė Aušra Žliobaitė teigė, kad projektas reikalingas, tačiau turi būti patobulintas.
Pastabų turėjo perdirbėjai
Praėjusią savaitę vykusių KRK klausymų metu keturias pieno perdirbimo bendroves atstovaujantis lobistų kontoros „Vento Nuovo“ lobistas Šarūnas Frolenko pažymėjo, kad naujos nuostatos galiotų tik Lietuvoje, todėl jas bus nesunku apeiti superkant pieną per užsienyje registruotas įmones.
Anot Š. Frolenko, pirkėjai būtų priversti atskleisti savo konkurencinės veiklos sąlygas – priemokų skyrimo tvarką ir konkrečius jų dydžius. Dėl to esą mažėtų konkurencija, kadangi „visi vieni nuo kitų galės nusikopijuoti“.
Taip pat, pasak jo, priėmus pakeitimus perdirbėjai už prastesnės kokybės, įprastai atvežamą pačių ūkininkų, pieną negalėtų mokėti mažiau nei už gerą pieną, kurį, Š. Frolenko teigimu, perdirbėjai dažnai atsiima patys iš didelių gamintojų.
ŽŪM paruoštu Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo paketu siekia stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias, aiškiau apibrėžti jo kainodarą ir skatinti kooperaciją.
ŽŪM teigimu, šiuo metu apie 12 tūkst. Lietuvos pieno gamintojų neturi lygiaverčių derybinių galių parduodant pieną perdirbėjams, kurie esą naudojasi dominuojančia padėtimi – pastebimi nesąžiningi pirkėjų veiksmai, pavyzdžiui, pieno kainos keičiamos neįspėjus, dėl pieno kainų nesiderama, manipuliuojama priemokų ir priedų dydžiais ir kt.
Vadinamuoju pieno įstatymu ŽŪM siūlo nustatyti nesąžiningų pieno pirkimo praktikų sąrašą, įpareigoti pirkėjus aiškiai nustatyti, kokia tvarka mokės priedus ir priemokas.
Įtvirtinus pakeitimus, pirkėjai sutartyse privalėtų nustatyti pastovią ir pagal žemės ūkio ministro nustatytus rodiklius apskaičiuotą pieno kainą, kuri būtų perskaičiuojama, jei rodikliai keistųsi.
Įstatyme numatyta, kad rodiklius galėtų lemti rinkos ir gamybos išteklių kainų pokyčiai, indeksus, galutinės pieno kainos apskaičiavimo metodai, kiti veiksniai.
Būtų draudžiama savavališkai keisti pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas prieš tai nepranešus kitai sutarties šaliai. Dar pirkimo kaina negalėtų būti mažinama dažniau nei du parduodamo pieno tiekimo laikotarpius paeiliui.
Be to, pirkėjai negalėtų taikyti kitokių priemokų ir priedų ar jų dydžių, nei nustatė pagal savo sudarytą tvarką.
Priemokų ir priedų sistema būtų vieša ir iš anksto žinoma.
Mokamų priedų suma negalėtų viršyti 20 proc. pieno pirkimo kainos.
Taip pat pirkėjas iš Lietuvoje registruoto pardavėjo negalėtų pirkti pieno, kurio sudėtis ir kokybė nebuvo įvertinta valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.
Konkurencijos taryba yra paskelbusi, kad įstatyme numatomas pieno supirkimo kainų reguliavimas bei kainodaros viešinimas, gali riboti konkurenciją pieno sektoriuje.
Dar siūloma įtvirtinti, kad įsigyjant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę, jo kaina negalėtų būti mažesnė negu pieno, kurį pirkėjas pasiima pats.
ŽŪM parengė naują įstatymo redakciją reaguodama į nuo šių metų ženkliai kritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas, dėl kurių ūkininkai pradėjo protestus, dalis jų reikalavo 40 mln. eurų skubios paramos. ŽŪM išmokoms pieno gamintojams jau skyrė 8 mln. eurų, daugiau finansavimo tikimasi sulaukti iš Europos Komisijos.
