„Tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu vėl sumažinsime infliaciją iki mūsų tikslinės 2 proc. ribos. Todėl palūkanų normas padidinome per rekordiškai trumpą laiką, didinsime jas iki pakankamai ribojančio lygio ir paliksime jas tokias tiek, kiek reikės“, – rašė ECB vadovė.
ECB įkūrimo 25 metų sukaktį planuojama paminėti trečiadienį vakare Vokietijoje, Frankfurto mieste, kur yra banko būstinė. Renginyje turėtų dalyvauti Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis.
1998 metų birželio 1 dieną bankas pradėjo veiklą, o po septynių mėnesių, 1999 metų sausio 1-ąją, bendroji valiuta – euras – buvo įvesta 11-oje iš tuometinių 15 ES valstybių narių.
Euro valiuta, kurios stabilumą užtikrina ECB, iš pradžių buvo naudojama elektroniniu būdu kaip tarpuskaitos valiuta, kol 2002 metų sausio 1 dieną euro banknotai ir monetos pakeitė ankstesnes nacionalines valiutas, tokias kaip Vokietijos markė, Prancūzijos frankas ir Italijos lira.
Šiandien euras yra oficiali mokėjimo priemonė, kuria naudojasi daugiau kaip 346 mln. žmonių 20-yje ES šalių.
Bankas ne tik nustato pagrindines euro zonos palūkanų normas, bet ir kartu su nacionaliniais centriniais bankais gamina bei leidžia naujus eurų banknotus ir tiesiogiai prižiūri didžiausius euro zonos bankus.
Dėl pastaraisiais mėnesiais nekrentančio aukšto infliacijos lygio pinigų politikos sergėtojai nuo 2022 metų liepos mėnesio po kelerius metus trukusio nulinių ir neigiamų palūkanų normų laikotarpio didino palūkanų normas beprecedenčius septynis kartus iš eilės.
Šiuo metu pagrindinė palūkanų norma euro zonoje yra 3,75 proc.
Po paskutinio palūkanų normos padidinimo gegužės pradžioje Ch.Lagarde aiškiai leido suprasti, kad ECB dar nesustos: „Mes žinome, kad dar turime ką veikti“.
Į šventę taip pat pakviesti buvę ECB pirmininkai Jeanas-Claude‘as Trichet ir Mario Draghi. Pirmasis ECB pirmininkas Wimas Duisenbergas mirė 2005 metais.
