„Mūsų organizacijai tai leis gauti, turėti ir valdyti daugiau duomenų apie pačius krovinius, taip pat apie krovinio pervežime dalyvaujančius subjektus. O tie duomenys, tikimės, padės išsigryninti, pastebėti daugiau atvejų, kuriais bandoma apeiti sankcijas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė.
Nepateikus reikiamos informacijos, krovinius į Lietuvą įvežti bus draudžiama. Lietuvos geležinkeliai tikina palaikantys siūlymą atsisakyti krovinių iš Baltarusijos.
„Lietuvos geležinkeliams“ nereikalingi pinigai bet kokia kaina. Mes vežame ir dirbame su tais klientais, kurie yra sąžiningi, kurie nebando apeiti sankcijų. Nenorime toleruoti jokių rizikingų klientų“, – pabrėžė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Egidijus Lazauskas.
Pažeisti sankcijas daugiausia bandoma gabenant medieną, metalo gaminius, trąšas, anglis. Vis dėlto krovinių srautas iš Baltarusijos gerokai sumažėjo.
„Per 2022 metus krovinių srautas iš Baltarusijos sumažėjo 62 proc. Tai sudaro 2,2 mln. tonų. Šis sumažėjimas yra įvykęs dėl pritaikytų tarptautinių sankcijų bei kai kurių mūsų partnerių pasirinkimo nebedirbti su baltarusiškais partneriais“, – kalbėjo E.Šimė.
Tiriant galimą baltarusiškų trąšų kontrabandą į Lietuvą apeinant Europos Sąjungos sankcijas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kartais yra sudėtinga nustatyti trąšų kilmę.
„Dalis trąšų nėra sankcionuotos, jos gali keliauti iš trečiųjų šalių ir jos nėra pagamintos „Grodno Azot“, todėl tų aplinkybių vertinimas yra pakankamai sudėtingas. Nustatyti, ar trąšos keliauja iš „Grodno Azot“, ar iš trečiųjų valstybių, yra pakankamai sudėtinga“, – teigė G.Skaistė.
Opozicija į baltarusiškų trąšų skandalą reaguoja itin aštriai ir reikalauja, kad visa Vyriausybė prisiimtų atsakomybę. Vis dėlto užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tam nemato reikalo.
„Šiuo atveju aš nematau didelio iššūkio. Tokių atvejų ateityje gali pasikartoti, tai yra nauja sritis ir Lietuvai, dėl to, kad tų sankcijų apimtis yra tokia, kokia istoriškai dar nėra buvusi. Mes esame valstybė, kuri yra pasienyje su abiem valstybėmis, kurios yra sankcionuotos. Akivaizdu, kad vienu ar kitu būdu vienokios ar kitokios įmonės nori ieškoti landų tas sankcijas apeiti“, – sakė G.Landsbergis.
Klaipėdos prokurorai ir muitinė sausio 13 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos karbamido trąšų kontrabandos. Kovo 1 d. pranešta, kad prie ikiteisminio tyrimo prijungta ir medžiaga dėl vasarį sulaikytų penkiolikos vagonų su daugiau kaip 800 tonų baltarusiško karbamido. Krovinio vertė viršija 300 tūkst. eurų.
