Išlaidos išaugo tūkstančiais, tenka keisti nustatytus limitus
Dar praėjusią savaitę Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) direktorius Nerijus Mikelionis BNS sakė, kad pabrangus degalams artimiausią mėnesį įstaigos išlaidos padidės 10–12 tūkst. eurų, o situaciją komplikuoja ir dar vienas faktorius.
„Dėl darbų gausos ir taip vos ne kasmet po 10 proc. didėja nuvažiuojamų kilometrų skaičius“, – teigė N.Mikelionis.
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis portalui lrytas.lt nurodė, jog ankstesniais mėnesiais bendrovės išlaidos už degalus siekdavo apie 150 tūkst. eurų, o šį vasarį suma gerokai didesnė – 240 tūkst. eurų.
„Darbuotojai turi degalų korteles ir teko keisti nustatytą limitą. Pavyzdžiui, man buvo nustatytas 100 eurų limitas, bet kartais tenka nuvažiuoti 700 km per dieną, tad tą pačią dieną antrą kartą pilno bako pripilti jau nebegaliu, pasiektas limitas.
Tai dabar man limitą padidino iki 200 eurų, bet jį padidinus dar niekur važiuoti neteko, tai nežinau, ar jo užtektų“, – pasakojo D.Dundulis.
Nors išleidžiamos sumos degalams reikšmingai padidėjo, pašnekovas užtikrino, kad dėl to prekių kainos nesikeis. Joms daugiau įtakos turi sąskaitos už elektrą ir dujas.
Anksčiau „Norfos“ elektros sąskaitos siekdavo 300–350 tūkst. eurų, o dabar tenka mokėti net 1,3 mln. eurų. Už dujas taip pat reikia pakloti 200 tūkst. eurų, kai iki tol sumos neviršydavo 50–60 tūkst. eurų.
„Būtent šitos kainos yra didelis smūgis įmonei“, – sakė D.Dundulis.
Elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė portalui lrytas.lt paaiškino jog, šoktelėjusios degalų kainos padidino įmonės logistikos išlaidas, kurios yra vienos pagrindinių maisto pristatymo versle. Tikslios sumos ji nenurodė, tačiau paminėjo, jog kiek pabrango degalai, tiek padidėjo ir bendrovės išlaidos.
Nepaisant to, įmonė žada šią naštą nešti ant savo pečių, prekes ir toliau pristatyti nemokamai.
„Suprantama, įsivertiname maršrutus, kuriais vežamos prekės, ir degalų sąnaudas, pagal poreikį maršrutus peržiūrime ir optimizuojame“, – teigė J.Gižaitė-Tulabienė.
Lietuvos pašto atstovė Monika Pulokė taip pat aiškino, jog brangstant degalams proporcingai didėja ir įmonės išlaidos, o pagal tai koreguojamos ir paslaugų kainos.
„Darbuotojai, kurių darbo funkcijų atlikimui yra privaloma transporto priemonė, naudojasi įmonės išduota degalų kortele, su nustatytu limitu degalų kiekiui. Sunaudojamas degalų kiekis nesikeitė, todėl keisti kortelių limitus poreikio nebuvo. Tačiau finansine prasme sąnaudų šuolį pastebėjome“, – portalui lrytas.lt komentavo ji.
Žada nenutraukti kelionių į darbą kompensavimo
Dalis įmonių apmoka darbuotojų kelionių į darbą ir iš darbo išlaidas arba juos į darbo vietą nuveža pačios.
Darbo skelbimų portalo „CV-Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, dažniausiai tokios įmonės būna įsikūrusios ne didmiesčių centruose, o kiek toliau nuo jų.
„Būna, kad tokios įmonės iš vietos gyventojų ar arčiau esančių mažesnių miestelių tiek daug darbuotojų nesurenka, tada jiems tenka ieškoti jų didesniu spinduliu ir pasirūpinti darbuotojų atvykimu ir parvykimu namo“, – su portalu lrytas.lt kalbėjosi R.Karavaitienė.
Ieškant darbo svarbiausias rodiklis – atlyginimas, tačiau, pasirodo, ir kiti privalumai ne ką mažiau reikšmingi.
„Tai svarbu ypač tiems, kurie gyvena mažesniuose miesteliuose. Galbūt jiems net nėra galimybių iki darbo atvykti viešuoju transportu, tad tokios kompensacijos renkantis darbą tampa svarbiomis.
Juk žmonės skaičiuoja, ar verta kažkur toli važiuoti, gal degalams tektų pakloti nemažą dalį atlyginimo“, – pasakojo R.Karavaitienė.
Tad, anot jos, tos įmonės, kurios iki šiol kompensuodavo kelionių iki darbo išlaidas, tęs šią praktiką ir toliau, nepaisant išaugusių degalų kainų.
„Įmonės susiduria su darbuotojų trūkumu, nėra taip paprasta juos rasti, tad pokyčių dėl kompensavimo nebus“, – mano pašnekovė.
Tai portalui lrytas.lt patvirtino ir „Biovela Group“ vadovas Audrius Kantauskas. Nepaisant pabrangusių degalų, darbuotojai ir toliau turės galimybę gauti kompensacijas už kelionių iki darbo išlaidas.
„Dar galima padaryti viena – skatinti mažiau važinėti automobiliu ir daugiau dirbti nuotoliniu būdu, jei tai įmanoma“, – sakė A.Kantauskas.
Medicinos priemonių gamintojos „Intersurgical“ atstovė portalui lrytas.lt teigė, jog įmonė išlaidų degalams dar neskaičiavo, tačiau akivaizdu, kad jos bus didesnės. Vis dėlto, kad ir kaip būtų, bendrovė ir toliau autobusais iš Vilniaus į darbo vietą Pabradėje (Švenčionių raj.) ir atgal darbuotojus veš patys.
Kainos pasikeitė drastiškai
Kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ duomenimis, kovo 14 d. aukščiausia A95 benzino kaina fiksuota „Circle K“ degalinėje. Už litrą teko pakloti apie 1,809, o „Orlen Lietuva“ degalinėse – 1,769 eurus už litrą. „Viada“, „Neste“, „Stateta“ degalinėse benzino kaina siekė 1,759, o „Jozitoje“ – 1,75 eurus už litrą.
Palyginimui – vasario 14 d. aukščiausia A95 benzino kaina buvo 1,549 eurų už litrą „Circle K“ degalinėje, „Viados“ švieslentėse fiksuoti 1,539 eurai už litrą. Mažiausia kaina „Jozitos“ degalinėse – 1,42 eurai už litrą.
Dyzelino kainos kovą šoktelėjo smarkiau. „Ecoil“ degalinėje buvo galima išvysti tokią kainą – 2,009 eurus už litrą. „Circle K“ degalinėse – 1,909 eurus už litrą. Mažiausia kaina „Jozitos“ degalinėse – 1,8 eurai už litrą.
Atitinkamai vasarį dyzelino kainos buvo žemesnės. „Circle K“ degalinėse – 1,499, „Viadoje“ – 1,489 eurai už litrą. Žemiausia kaina „Jozitos“ degalinėse – 1,38 eurai už litrą.
