Nors vaikų šįmet mieste gimė mažiau, o amžinojo poilsio atgulė daugiau žmonių nei pernai iki rugpjūčio vidurio, Kaune užfiksuotas teigiamas demografinis pokytis.
Po ketvirčio amžiaus, per kurį kauniečių drastiškai mažėjo, šiuo metu gyventojų skaičius pagaliau vėl ėmė augti.
Kaune šiuo metu registruota 292 tūkst. 512 žmonių. Praėjusių metų pradžioje buvo 289 tūkst. 380, užpernai – 286 tūkst. 754 gyventojų.
Beveik nėra abejonių, kad gyventojų skaičiaus augimas susijęs su „Brexit“, koronaviruso pandemija, gyventojų imigracija iš kitų šalių ir Lietuvos regionų.
Sunku spėlioti, ar grįžę emigrantai ilgai užsibus ir ar norės čia visam laikui įsikurti studijuoti atvykę užsieniečiai, tačiau dabartinės tendencijos gyventojų skaičiui augti yra palankios.
Savo miestą mylintys kauniečiai įsitikinę, kad Kaunas yra patrauklus gyventi, nes yra išskirtinis, jame tvyro savita aura.
Svarbu ir tai, kad miestas jaukus, įsikūręs pačiame Lietuvos centre, nėra pernelyg didelis ir, palyginti su Vilniumi, nėra plačiai išsidėstęs.
Be to, per pastaruosius metus nemaža dalis Kauno erdvių neatpažįstamai pasikeitė, atsirado daugiau gyvumo, užimtumo.
Išguldė širdies ligos ir vėžys
Kaune šįmet įregistruota 1812 naujagimių: 939 berniukai ir 873 mergaitės. 215 kauniečių gimė užsienyje.
Šiuos skaičius lyginant su ankstesnių metų duomenimis, matyti, kad vaikų gimė mažiau. Pernai iki rugpjūčio vidurio gimė 1820 naujagimių. Iš viso pernai Kaune įregistruota 3019 naujagimių: 1584 berniukai ir 1435 mergaitės. Užpernai – 3399 naujagimiai: 1739 berniukai ir 1660 mergaičių.
Kaune šįmet užregistruota 2721 mirtis (68 iš jų užsienyje). Pernai per šį laikotarpį užfiksuotos 2367 mirtys (iš jų užsienyje – 56), užpernai per šį laikotarpį mirė 2342 kauniečiai (iš jų užsienyje – 70).
Iš viso pernai mirė 4295 žmonės, užpernai 3820 kauniečių.
Daugiausia kauniečių mirė nuo širdies ir onkologinių ligų. Šįmet 206 žmonių mirties priežastimi tapo COVID-19. Pernai nuo šios ligos mirė 277 žmonės.
Senjorų gretos gausesnės
Didžiąją dalį kauniečių sudaro darbingo amžiaus žmonės – 176,5 tūkstančio. Tenka apgailestauti, kad miestas sensta, nes pensininkų Kaune yra 20 tūkstančių daugiau nei vaikų iki 15 metų.
Pensinio amžiaus žmonių yra beveik 67 tūkstančiai, o vaikų – kiek daugiau nei 46 tūkstančiai.
Palyginti su pernai, Kaune kone trečdaliu padaugėjo santuokų. Jų sudaryta 951. Pernai iki rugpjūčio vidurio aukso žiedus sumainė 632 poros. Daugiausia santuokų sudaryta Kauno rotušėje, tačiau vestuvių ceremonijai jaunieji rinkosi ir kitas pamėgtas Kauno vietas.
Ne pirmus metus galioja tvarka, kai tuoktis galima tik bažnyčioje, o tokia santuoka po to įregistruojama Civilinės metrikacijos skyriuje. Šįmet bažnyčioje sudarytos 262 santuokos. Užsienyje susituokė 55 poros, kurių bent vienas asmuo – kaunietis. Tačiau šįmet išaugęs santuokų skaičius toli gražu neprilygsta laikotarpiui iki pandemijos.
Per kiek daugiau nei septynis mėnesius 2019 metais susituokė 1247 poros, o 2018 metais per šį laikotarpį – 1253 poros.
Kaune dažniausiai tuokiasi 26–40 metų žmonės.
Kaip ir ankstesniais metais, nedžiugina ištuokų statistika, nes šįmet jau išsituokė 591 pora. Pernai per šį laikotarpį išsiskyrė 586 poros.
Didžiausias turtas – žmonės
Kaune veikia 4 universitetai, 4 kolegijos, 7 profesinės mokyklos.
Universitetuose, kolegijose ir profesinėse mokyklose kasmet būna daugiau nei 40 tūkst. besimokančių studentų.
Studentai sudaro 12 proc. visos miesto populiacijos.
Kartu su Kauno universitetų tyrėjų ir dėstytojų bendruomene tai reiškia, jog miesto publika išsilavinusi, atvira ir inovatyvi.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ne kartą yra pabrėžęs, kad miestui svarbus kiekvienas kaunietis, todėl gimęs, grįžęs ar naujai atsikraustęs žmogus – džiuginantis Kauno pokyčių rezultatas. Miestas pirmiausia – ne infrastruktūra, ne puošnūs pastatai ar aikštės, bet žmonės.
Jo nuomone, kiekvienas naujas gyventojas – savotiškas įvertinimas ir ženklas, kad dirbama tinkama kryptimi.
„Gyventojų skaičiaus didėjimas įpareigoja išlaikyti tą pagreitį, kurį šiandien esame pasiekę su vykstančiais ir dar planuojamais naujais darbais“, – tikino meras.
Kaunas auga ir modernėja
Iki kaulų čiulpų save kauniečiais vadinantys žmonės savo miestą myli ir yra įsitikinę, kad Kaunas yra išskirtinis.
Viena labiausiai iš kitų miestų Kauną išskiriančia detale gyventojai laiko jame sklandančią savitą aurą, jaukų Senamiestį ir gražuolę Laisvės alėją.
Svarbu ir tai, kad miestas sparčiai auga ir modernėja, tačiau sugeba išlaikyti istorines šaknis.
Gyventojus džiugina ir tai, kad per pastaruosius metus nemaža dalis Kauno erdvių neatpažįstamai pasikeitė.
Gatvės pulsuoja gyvybe
Kaune gimęs ir užaugęs plaukų stilistas Karolis Murauskas džiaugiasi, kad Kauno gatvės, ypač Laisvės alėja, net vasarą pulsuoja gyvybe. Rudenį žmonių srautas bus dar didesnis: miestą papildys pailsėję miesto gyventojai ir gausios naujakurių ordos.
„Niekas nepaneigs, kad Kaunas visada turėjo ir dar ilgai turės savastį. Nesistebiu, kad Kaune daugėja gyventojų, nes jis buvo, yra ir bus išskirtinis miestas. Esu sulaukęs daugybės siūlymų dirbti ir gyventi sostinėje, pasiūlymų kurti verslą užsienyje, tačiau mano širdyje – Kaunas, kurio į nieką nenoriu iškeisti“, – sakė K.Murauskas.
Vyro teigimu, Kaunas turi didelį potencialą dar plėstis ir augti.
Jis itin patrauklus jaunimui dėl galimybės studijuoti labai įvairaus profilio universitetuose, kolegijose, profesinio mokymo centruose. Kaune verda kultūrinis gyvenimas, netrūksta pramogų.
Stilisto pastebi, kad Kaunas – dar ir labai madingas miestas. Kauniečiai žino, kas šiuo metu madinga Europos ir pasaulio mados sostinėse.
Nėra gėda pakviesti svečių
Advokatė Aušra Ručienė įsitikinusi, kad nėra kito miesto Lietuvoje, kuris būtų įsikūręs tokioje geografiškai patogioje vietoje.
„Darbo reikalais tenka daug važinėti po Lietuvą. Įsitikinau, kad iš Kauno daugelį vietų pasiekti lengviau, patogiau ir greičiau nei iš Vilniaus ar Klaipėdos. Dar vienas privalumas tas, kad visai šalia miesto yra tarptautinis Kauno oro uostas“, – kalbėjo A.Ručienė.
Advokatė Kauną gyrė už tai, kad jame gyvendami turime daug laisvalaikio zonų – žaliųjų plotų, vandens telkinių.
Tačiau svarbiausia, kad pastaraisiais metais gražėja viešosios miesto erdvės.
„Į Kauną jau ne gėda ir svečių iš užsienio pakviesti. Miestas pakeitė veidą, išgražėjo, tapo šiuolaikiškesnis. Man smagu matyti žmones, kurie važinėja ne automobiliais, o dviračiais ir paspirtukais. Aš taip pat dažną vakarą į miesto centrą važiuoju paspirtuku“, – tvirtino kaunietė.
Moteris pastebi ir tai, kad Kaune pamažu atsiranda kavinių ir restoranų, kuriuose galima rasti skanaus aukštos kokybės maisto.
Pabrėžė verslumo dvasią
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorius Giedrius Romeika yra šeštos kartos kaunietis ir nė už ką nenori išsikraustyti iš savo gimtojo miesto.
„Kaunas yra Kaunas“. Tame posakyje telpa labai daug. Visais laikais Kaunas garsėjo verslumo dvasia, miestas iki šiol išsaugojo istorinę smetoninės Lietuvos dvasią ir tautiškumą, tačiau kartu yra ir labai novatoriškas.
Kaune gyvena geriausi sportininkai, mes turime Kauno marias, kurių pavydi daugelio kitų miestų gyventojai. Kaunas yra strategiškai patogioje vietoje. Tai ypač vertina verslo atstovai“, – vardijo kaunietis.
G.Romeika tvirtino, jog Kaunas turi išskirtinę trauką, ypač jauniems žmonėms, dar ir dėl to, kad jame yra labai daug mokymo įstaigų. Įsidarbinti ir siekti karjeros Kaune taip pat yra daugybė galimybių, nes čia įsikūrusios ir toliau kuriasi Lietuvos ir užsienio kapitalo verslo įmonės.
„Nors laikai, kai vilniečiai bičiuliai važiuodavo į Kauną pramogauti, sustojo – tam įtakos turi pandemija ir tvarkomas Senamiestis, – neabejoju, jog greitai Kauno šurmulys vėl atgis, o naktinis gyvenimas vilios žmones iš visos Lietuvos“, – įsitikinęs G.Romeika.
Iš ančiuko tampa gulbe
Per 30 metų antrajame pagal dydį Lietuvos mieste gyvenantis Kauno valstybinio dramos teatro vadovas ir aktorius Egidijus Stancikas įsitikinęs, jog Kaunas iš pilkojo ančiuko tampa gražuole gulbe.
„Per keletą metų Kaune įvyko toks proveržis, kokio galėtų pavydėti daugelio ne tik Lietuvos, bet ir Europos miestų gyventojai“, – sakė E.Stancikas.
Jis pridūrė, jog Kaune jau ne vienus metus matomi gyventi, dirbti ar šiaip pasižvalgyti atvykstantys žmonės iš įvairių šalių.
Tai rodo, kad miestiečiai yra tolerantiški kitų tautų ir rasių atstovams. Anksčiau to pasakyti jis nebūtų galėjęs.
„Smagu, kad Kaunas turi tvirtas lietuviškas tradicijas, tačiau nėra surambėjęs. Galėčiau sakyti, kad jis gyvas, pulsuojantis ir džiazuojantis“, – kalbėjo E.Stancikas.
Po surašymo sumažės tarybos narių skaičius?
Šįmet Lietuvoje vyks visuotinis gyventojų surašymas, jo metu paaiškės tikslesnis gyventojų skaičius.
Jis turės įtakos 2023-iųjų pavasarį renkant Kauno tarybą.
Įstatymai numato, kad savivaldybėse, kuriose gyventojų skaičius yra nuo 100 iki 300 tūkstančių, renkamas 31 tarybos narys.
Šiuo metu Kauno taryboje dirba 41 politikas. Vyriausioji rinkimų komisija kitos kadencijos tarybos narių skaičių tvirtins remdamasi 2022-ųjų sausio 1-osios duomenimis, tačiau komisija vertina ne Statistikos departamento duomenis, o Gyventojų registro, kuriame Kauno gyventojų skaičius didesnis.
