„Kiek uždirbi?“ – tai pirmas klausimas, kurį vienas kitam užduoda skirtinguose tinkluose dirbantys pardavėjai. „Kiek galėsiu uždirbti?“ – to klausia į darbo pokalbius pas parduotuvių vadovus ateinantys naujokai.
Nors darbdaviai vis daugiau dėmesio skiria darbuotojų tarpusavio santykiams ir tam, kad jie turėtų galimybę mokytis ir daryti karjerą, atlyginimai vis dar yra svarbiausias motyvacijos veiksnys.
1375 eurai, arba 153 eurais daugiau už artimiausią konkurentą. Tokį atlyginimą pagal medianą, neatskaičius mokesčių, šiemet liepą gavo „Norfos“ prekybos tinklo darbuotojai.
„Lidl“ darbuotojams mokėta alga pagal vadinamąją atlyginimų medianą – visą mėnesį įmonėje išdirbusių darbuotojų atlyginimą – šįkart siekė 1222 eurus.
Už šių dviejų tinklų rikiavosi kiti trys – „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“, juose atlyginimų mediana atitinkamai sudarė 976 eurus, 990 eurų ir 1028 eurus.
Tokius prekybos bendrovių duomenis apie darbuotojų atlygį už darbą, atliktą liepą, ką tik paskelbė įmonių kreditingumo portalas rekvizitai.lt ir „Sodra“.
Darbuotojų pokytis
Rekvizitai.lt duomenimis, iš penkių prekybos tinklų darbuotojų skaičius nuo pavasario iki vidurvasario padidėjo tik „Norfoje“ ir „Lidl“. „Rimi“ jų sumažėjo maždaug 40, „Iki“ tinkle – 155, maždaug šimtu mažiau jų nei kovą dirbo ir „Maximos“ tinkle.
„Kadangi apyvarta auga, daugėja darbo, kartu nuosaikiai auga ir darbuotojų skaičius. Jeigu jų augimas būtų staigus, atsirastų kita bėda – mažėtų darbo efektyvumas“, – darbuotojų skaičiaus pokyčio priežastį pateikė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Metinis apyvartos augimas, palyginti šiek tiek ankstesnius – šiųmečio birželio duomenis su 2020-ųjų birželio duomenimis – „Norfoje“ siekė net 15 proc.
Skaičiuoja individualiai
Ne vidurkis, bet atlyginimų mediana parodo, kiek iš tikrųjų uždirba įmonių darbuotojai. Portale rekvizitai.lt arba „Sodros“ pateikiamas algų vidurkis nėra tikslus parametras.
Įprasta, kad užsienio kapitalo bendrovėms vadovauja iš užsienio atvykę vadovai. Jiems mokamos solidžios algos yra įskaičiuojamos į bendrą atlyginimų vidurkį ir jis tampa tokio dydžio, kokio realiai darbuotojai negauna.
„Šiuo metu „Norfos“ tinkle esame įdarbinę maždaug 3400 žmonių. Dalis jų yra motinystės arba tėvystės atostogose, tad realiai šiuo metu jų dirba per 3 tūkst. Vadinasi, kas antras darbuotojas gavo tokį liepos mėnesio atlyginimą, koks yra nurodomas medianoje, – apie 1375 eurus“, – sakė D.Dundulis.
Liepos „Norfos“ atlyginimų mediana tapo didžiausia stebint duomenis nuo 2020-ųjų pradžios. Pasak D.Dundulio, tam įtakos turėjo keli veiksniai. Vienas jų – keliami tam tikrų darbų įkainiai.
„Kartkartėmis didiname juos atsižvelgdami į tam tikras specialybes. Pastaruoju metu didėjo krovikų algos. Jau suplanavome, kad už darbą, atliktą per rugsėjį, didinsime algas daržovių skyriuose dirbantiems žmonėms ir tiems, kurių darbas susijęs su prekių vitrinomis.
Daržovių skyriuose apyvarta pastaruoju metu padidėjo kone trečdaliu. Vadinasi, pirkėjai juose įvertino pokyčius, o mes turime galimybę atsilyginti savo darbuotojams“, – kalbėjo D.Dundulis.
Apskritai, anot pašnekovo, įkainiai didinami atsižvelgiant į tam tikrą poziciją, kurioje dirbama ir kurioje norima pasiekti geresnį rezultatą. Vertinamas ir algų lygis rinkoje, pavyzdžiui, stebimi vadovų, vitrinų darbuotojų, krovėjų atlyginimai.
„Nors kartais dar tenka apsikeisti vietomis su „Lidl“, vis tiek jau esame vieni lyderių“, – pasidžiaugė „Norfos“ savininkas. Pasak jo, tikėtina, kad daug žmonių mano, jog įmonių vadovai ar savininkai tetrokšta surasti priežasčių, kad tik galėtų nemokėti darbuotojams gerų algų.
„Visada norėjau pasiekti tokį lygį, kad darbuotojai dirbtų našiai ir kuo daugiau užsidirbtų. Dabartinė situacija būtent tokia ir yra, kokios siekiau dvi dešimtis metų.
Siekdami darbo efektyvumo įdiegėme daug naujovių. Jis yra didelis, ir būtent tai suteikia galimybę mokėti darbuotojams normalias algas, – teigė pašnekovas. – Kita vertus, pinigus reikia užsidirbti. Visi tie, kurie valdo verslą ir jo finansus, gerai žino, kad neužsidirbdama verslo įmonė ilgai didelių atlyginimų nemokės. Tai – abipusis rezultatas, kuris priklauso ir nuo darbuotojų įdėto darbo, ir nuo technologijų pažangos.“
Vertina asmeninį indėlį
Taigi svarbus veiksnys, darantis įtaką algų dydžiui, – darbo rezultatai, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules.
Kuo efektyviau dirbama, tuo didesnė ir alga.
„Žmonės vertina tai, kad už jų pastangas dirbti gerai yra sumokama. Ir atvirkščiai – jeigu atlyginimas nebus motyvuojantis, darbuotojai mažiau stengsis“, – aiškino D.Dundulis.
Pavyzdžiui, kasininko atlyginimas priklauso nuo asmeninės ir parduotuvės apyvartos, taip pat nuo aptarnautų klientų skaičiaus. Salės darbuotojo algai įtaką daro iškrautų prekių kiekis per tam tikrą darbo valandų skaičių.
„Pas mus viskas prognozuojama. Tarkime, prekių užsakoma atsižvelgiant į kiekvienos parduotuvės apyvartą. Žinant, kiek jų bus iškraunama, numatoma ir tai, kiek bus darbo ir kiek tam reikės darbuotojų.
Tačiau algų didėjimas nėra susijęs su pandemija. Šiemet prekių srautai nebešokčioja taip neprognozuojamai, kaip būta pernai pavasarį, kai karantinas sukėlė paniką. Tuo metu pardavimas buvo stichiškas, tačiau viskas jau nurimo – užsakymai yra prognozuojami“, – tvirtino pašnekovas.
Apyvarta buvo nulėmusi ir tai, kad balandį ir gegužę, palyginti su kovu, mediana buvo smuktelėjusi: apyvarta ir atlyginimai yra glaudžiai susiję.
„Šiemet Velykos buvo balandžio pradžioje, taigi pasiruošimas joms prekyboje vyko vasario ir kovo mėnesiais. Po Velykų tradiciškai apyvarta krinta, po Kalėdų – taip pat, todėl nuo to priklauso ir algos“, – priminė D.Dundulis.
Savita lyčių nelygybė
Portalo rekvizitai.lt duomenimis, vidutinis moterų atlyginimas „Norfoje“ liepą siekė 1466 eurus, vyrų – 1537 eurus. Artimiausio konkurento „Lidl“ skirtumas buvo daug ryškesnis: vidutinis moterų uždarbis buvo 1447 eurai, vyrų – 2136 eurai.
Kodėl susidaro tokia takoskyra?
„Vyrai mūsų tinklo parduotuvėse dažniausiai dirba mėsos išpjaustytojais. Tokį darbą dirba ir keletas moterų, su jomis atsiskaitoma lygiai taip pat kaip ir su vyrais. Šio darbo įkainiai rinkoje yra aukšti.
Kadangi vyrų tinkle santykinai nedaug, jų algų vidurkis ir yra didesnis. Tiesa, apsaugos darbuotojais taip pat dirba vyrai, bet jų atlyginimai kuklūs, ir jie šiek tiek pakeičia statistiką – sumažina vyrų uždarbio vidurkį“, – paaiškino D.Dundulis.
Išleidžia atostogų
Prekybos sistemoje sausis ir rugsėjis būna mažiausios apyvartos mėnesiai. Pasak D.Dundulio, tai žinant darbo laikas organizuojamas taip, kad parduotuvėse liktų mažiau darbuotojų, – mažinamas darbo valandų skaičius atsižvelgiant į automatinės darbo planavimo sistemos rodmenis.
„Tuo metu, kai darbuotojų reikia mažiau, daliai jų siūloma išeiti atostogų. Tai logiškas sprendimas, nes atostogpinigiai skaičiuojami pagal vidurkį ir darbuotojui daug naudingiau gauti gerus atostogpinigius ir pailsėti, nei stumdytis parduotuvėje su kolegomis be darbo. Taigi parduotuvių vadovai turi taip suorganizuoti darbą, kad jo būtų užtektinai ir žmonės galėtų normaliai užsidirbti“, – paaiškino pašnekovas.
Daugumoje „Norfos“ tinklo parduotuvių įsidarbinti nėra lengva – visos darbo vietos jose yra užimtos. O kai taip nutinka, jose dirbantys žmonės patys atsakingiau žiūri į darbą – brangina tai, ką turi.
Įtaką daro apyvarta
Tadas Povilauskas, ekonomistas
„Pastarieji metai mažmeniniam prekybos sektoriui buvo aktyvaus darbo laikas. Vieni skundėsi dėl COVID-19 atsiradusiu darbų trūkumu, o prekybos tinklams, atvirkščiai, teko didelis krūvis, bet kartu padidėjo ir šio sektoriaus pajamos.
Pirkėjų srautas persimetė į parduotuves, kuriose dominuoja maisto produktai, bet parduodama nemažai ir ne maisto prekių. Šie metai buvo palankūs pajamoms augti ir kartu didėjo galimybės tinklams uždirbti daugiau, tad natūralu, kad ir algos šiame sektoriuje padidėjo.
Vertinant pagal vidutines algas, kurias darbuotojai gavo už darbą šiųmetį birželį ir 2020-ųjų birželį, metinis augimas yra skirtingas. Pavyzdžiui, „Lidl“ augimas buvo 5,4 proc. – tai mažiau nei šalies augimo vidurkis. „Rimi“ augimas sudarė 2 proc., „Norfos“ – kone 12 proc.
Tuo metu bendras šiųmetis algų augimas prekybos tinkluose sukosi apie 7–8 proc.
Vis dėlto matome, kad prekybos tinklų rezultatai, vertinant jų apyvartą, toliau gerėja.
Antrąjį metų ketvirtį ši tendencija išliko. Tokiame kontekste, kai darbuotojų paieška tinkluose yra aktyvi, tikėtina, kad jiems mokamos algos toliau augs koja į koją su vidutiniu mūsų šalies darbo užmokesčiu.
Šiemet privačiame sektoriuje algų augimo vidurkis suksis apie 8 proc.: pirmąjį ir antrąjį metų ketvirtį jis sudarė 9 proc., trečiąjį, tikėtina, bus kiek mažesnis.“
