„Nustatyti minimalūs ir fiksuoti įkainiai labai stipriai riboja konkurenciją“, – trečiadienį parlamentiniame Biudžeto ir finansų sako komiteto posėdyje sakė Š. Keserauskas.
Anot jo, dabartinis įkainių nustatymas riboja konkurenciją ir tuo aspektu, kad yra tvirtinami minimalūs ir fiksuoti įkainiai.
„Tai panaikina galimybę apskritai konkuruoti žemiau tam tikro kainos lygio“, – pabrėžė Konkurencijos tarybos vadovas.
Jis be kita ko yra įsitikinęs, kad notarų skaičiaus ir reklamos ribojimai taip pat turi įtakos paslaugų kainoms.
Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinės auditorės Rasos Rakauskienės teigimu, Notariato įstatyme įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos yra nustatomi įkainiai, yra abstraktūs ir bendro pobūdžio, be to nėra tvarkos, kaip jie turi būti taikomi nustatant konkrečius įkainius bei neįvertinta, kiek pajamų turi gauti notaras, kad teiktų kokybiškas paslaugas.
Taip pat nėra nustatyti kriterijų, pagal kuriuos vertinamas notarinio veiksmo sudėtingumas ar jo apimtis.
„Tai paliekama subjektyviam notaro vertinimui“, – komiteto posėdyje sakė R.Rakauskienė.
Apie 70 proc. įkainių nustatyti intervalais, kurių minimalus ir maksimalus dydis kai kuriais atvejais skiriasi 3,5 ar daugiau kartų.
Pasak R. Rakauskienės, Teisingumo ministerija pastaraisiais metais nėra vertinusi, kaip notarai faktiškai taiko intervalais nustatytus savo paslaugų įkainius. To negalėjo padaryti ir Valstybės kontrolė, nes auditoriams, pernai atlikusiems šio sektoriaus auditą, notarų bendruomenė atsisakė teikti notarinio registro įrašus ir kitus dokumentus, kurie pagrįstų apskaičiuotą notarinio veiksmo kainą.
R. Rakauskienė informavo, kad notarų įkainių nustatymo politiką Vyriausybė yra įsipareigojusi pakeisti iki 2024 metų pabaigos.
Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė pateikė pavyzdį, kad Registrų centras už nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą registravimą ima 17,19 euro mokestį, o notaras už mainų, kurių vertė 354 tūkst. eurų, sutartį gauna 2565 eurus.
Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis sako, kad sudarant kai kuriuos sandorius notarų dalyvavimas ne visada tikslingas.
„Manome, kad nereikėtų reikalauti notarinės sutarties tada, kad sudaromos sutartys dėl kelių savininkų naudojimosi tais pačiais namais, butais, žemės sklypais, kitais nekilnojamaisiais daiktais. Užtektų susitarti netvirtinant tokio sandorio pas notarą, o pasirašius rašytinę sutartį ir ją teikti Registrų centui“, – teigė K. Maksvytis.
Pasak jo, akcijų, jeigu jos neviršytų 25 proc., perleidimo sutarčių notarai irgi galėtų netvirtinti. Tokius sandorius pasirašytų šalys ir pačios registruotų Nekilnojamojo turto registre.
„Notaro tvirtinimas būtų reikalingas, kai perleidžiamas dominuojantis akcijų kiekis“, – kalbėjo jis.
Panašiai galėtų būti ir su sandoriais, kai pertvarkomi žemės sklypai: jie apjungiami, dalinami. Hipotekos sandorių sudarymo dalis veiksmų, pasak jo, irgi galėtų būti perkelti į elektroninę erdvę. K. Maksvytis pastebėjo, kad kai kurių įgaliojimų notarams irgi nebūtina tvirtinti.
Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė žada, kad pataisos dėl notarų paslaugų įkainių Seimui bus pateiktos 2022 metų rudenį. Ji pabrėžė, kad ministerija analizuoja „vietas, kuriose notarinė forma nereikalinga“.
„Šiuo metu esame susirinkę iš institucijų pasiūlymus, kurie notariniai veiksmai nereikalingi, pertekliniai ir galbūt jų reikėtų atsisakyti. Jeigu turėsime atsakymus, ateisime į Seimą šį rudenį su pataisomis, kokių notarinių paslaugų galima atsisakyti“, – pranešė J. Greičienė.
Pasak jos, Lietuvoje gali dirbti 300 notarų, bet jų maždaug pusšimčiu yra mažiau.
J. Greičienė žada, kad netrukus bus skelbiami konkursai užimti laisvas notarų vietas.
Pastaraisiais metais notarų pajamos siekė apie 40 mln. eurų per metus – tiek jiems už paslaugas užmokėjo gyventojai ir įmonės.
