Galimybė pačiam pasirinkti darbo laiką: dar ne kiekvienas darbuotojas tai žino

Kas nutiktų, jeigu Samanta turėtų galimybę pradėti darbą valanda vėliau ir, atitinkamai, valanda vėliau jį užbaigti? Arba dalį darbų atlikti iš namų? Karantino situacija parodė, kad dirbti nuotoliniu būdu sėkmingai gali daugelio sričių atstovai? Tada šeimos rytai taptų ne tokie nervingi, būtų galima vėliau keltis ir geriau išsimiegojus normaliu ritmu suspėti tiek į mokyklą, tiek į darbą.

Pasirodo, Darbo kodeksas numato tokią galimybę. Tik ne visi darbuotojai apie ją žino ir ne visi darbdaviai ją pasiūlo.

Lankstus darbo grafikas apibrėžtas Darbo kodekse. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovų, jis gali būti taikomas iš esmės visose įmonėse, tai priklauso nuo susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo.

Nustačius lankstų darbo grafiką (visoms ar tik kelioms darbo savaitės dienoms), darbo dienos (pamainos) pradžią ir (arba) pabaigą nustato pats darbuotojas, laikydamasis Darbo kodekse numatytų taisyklių.

Darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos (pamainos) valandas, kuriomis darbuotojas privalo dirbti darbovietėje. Keisti šį darbo laiką galima įspėjus darbuotoją ne vėliau kaip prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieš ir (arba) po fiksuotų darbo dienos (pamainos) valandų.

Su darbdavio sutikimu neišdirbtos nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos gali būti perkeltos į kitą darbo dieną, nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.

„Tai reiškia, kad darbdavys nustato fiksuotas darbo valandas, kuriomis darbuotojas privalo vykdyti darbo funkcijas (karantino metu, kai daug darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, svarbu, kad tomis fiksuotomis valandomis darbuotojas būtų pasiekiamas, galėtų dalyvauti nuotoliniuose susitikimuose). Dėl nefiksuotų darbo valandų sprendžia pats darbuotojas, yra galimybė jas perkelti į kitą darbo dieną“, – aiškino SADM atstovai.

Darbuotojas, turintis tokį poreikį, kaip Samanta, gali savo iniciatyva prašyti darbdavio leisti dirbti pagal lankstų darbo grafiką.

„Jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys nepagrįstai atsisako suteikti galimybę dirbti pagal lankstų darbo grafiką, jis gali kreiptis į darbo ginčų komisiją (DGK)“, – pabrėžė SADM atstovai. Valstybinės darbo inspekcijos duomenys rodo, kad 2020 m. buvo gauti 122 prašymai dėl darbo ir poilsio laiko.

Darbuotojui perėjus prie lankstaus darbo grafiko, tai niekaip neturi paveikti jo atlyginimo.

„Darbo užmokestis jokiu būdu negali nukentėti, jeigu fiksuotos ir nefiksuotos darbo valandos išdirbamos per darbo savaitę.

Lanksčiu darbo grafiku galima sėkmingai dirbti tiek iš darbovietės, tiek nuotoliniu būdu.

Jeigu darbo užmokestis mažinamas be teisėto pagrindo, tuomet reikėtų pateikti skundą Valstybinei darbo inspekcijai (VDI), kuri pradės patikrinimą dėl galimo darbo įstatymų pažeidimo“, – paaiškino SADM atstovai.

Kilus neaiškumams, visuomet galima pirma pasikonsultuoti su VDI. Konsultuotis darbo teisės klausimais galima konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, pateikiant klausimus elektroniniu paštu info@vdi.lt arba parašius asmeninę žinutę VDI Facebook paskyroje.

Atvejai, kuomet darbuotojui gali prireikti individualiai derinti darbo laiko grafiką bei režimą, gali būti įvairūs. Pavyzdžiui, augina mažą vaiką šeimoje, slaugo giminaitį, serga.

„Pavyzdžiui, darbuotojas turi vaikų ir jam patogiau darbą pradėti nuo 9.00, o baigti 18.00, nors kiti jo kolegos galbūt dirba nuo 8.00 iki 17.00 val. Tai – lankstus darbo grafikas“, – paaiškina SADM atstovai.

Individualus darbo laiko režimas – tai darbo laiko paskirstymas, būdingas tik konkrečiam darbo teisiniam santykiui, (pvz., suteikiant galimybę pasinaudoti papildoma laisva darbo diena per savaitę, atitinkamai ilgiau dirbant kitas darbo dienas, t.y. po 10 val. 4 dienas per savaitę).

Toks individualus darbo laiko režimas gali būti aktualus ne tik turint šeiminių įsipareigojimų, bet ir norint turėti daugiau laiko asmeniniams poreikiams, pvz., savanorystei.

Tiesa, gali būti atvejų, kai dėl įmonės veiklos pobūdžio gali būti sudėtinga darbuotojui nustatyti lankstų darbo grafiką.

„Matyt, sudėtingiau taikyti lankstų darbo laiką būtų gamybos, ypač nepertraukiamos gamybos, bet ne paslaugų teikimo įmonėse.

Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų – jeigu yra tokia galimybė“, – teigė SADM.

Tačiau įmonės pačios turėtų būti suinteresuotos, kad jose dirbantys žmonės jaustųsi saugūs, išklausyti, išgirsti. Galimybė lengviau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, derinti darbo laiką prie individualių (šeimos) poreikių atsiliepia darbuotojų lojalumui ir pačios įmonės reputacijai.

„Kiekvienu atveju darbuotojas su darbdaviu turi susitarti, kad būtų tenkinami abiejų pusių interesai. Jeigu jie tenkinami ir nė vienos pusės interesai nenukenčia – darbuotojas tokioje darbovietėje jausis saugus, reikalingas, vertinamas.

Tikėtina, kad taip jausdamasis jis bus jai lojalus, efektyviau dirbs. Socialiai atsakingą verslą netrunka pastebėti ir kiti – tai nauda ir įmonės reputacijai, klientų, vartotojų pritraukimui“, – aiškino SADM atstovai.

Lankstus įmonės vadovų reagavimas į individualius darbuotojo poreikius, galimybė derinti darbo sąlygas bei laiką – svarbus rodiklis vertinant įmonės socialinę atsakomybę.

2020 m. SADM užsakymu atliktas „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės tyrimas dėl įmonių socialinės atsakomybės atskleidė, kad nemažai Lietuvos įmonių tokias galimybes taiko.

Beveik pusė (49 proc.) respondentų nurodė, kad jų darbovietėje atsižvelgiant į jų poreikius yra suteikiamos sąlygos dirbti lanksčiomis darbo organizavimo formomis ir lanksčiu darbo laiku.

Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų nurodė, kad jų darbovietėje sutariama dėl individualaus darbo laiko režimo.

17 proc. tyrimo dalyvių teigimu, darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos valandomis, o kitą darbo laiką gali dirbti prieš ar po šių valandų.

11 proc. – leidžiama dirbti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, iš namų. 9 proc. apklaustųjų nurodė, kad galima pagal poreikį sudaryti darbo vietos dalijimosi sutartis, 8 proc. – gali būti sudaromos darbo sutartys su keliais darbdaviais.

Deja, beveik pusė (45 proc.) apklausos dalyvių darbovietėje neturi galimybės dirbti lanksčiomis darbo organizavimo formomis ir lanksčiu darbo laiku.

Susitarimą dėl individualaus darbo laiko režimo statistiškai reikšmingai dažniau paminėjo gaunantys didesnes pajamas ir didmiesčių gyventojai. Aukščiausią išsilavinimą turintys respondentai dažniau teigia, kad darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitą darbo laiką gali dirbti prieš ar po šių valandų.

Lyginant su kitose Europos sąjungos (ES) šalyse suteikiamomis galimybėmis darbuotojui lanksčiai rinktis darbo laiką, Lietuvos rezultatai yra vieni prasčiausių.

„Eurostat“ 2019 metų tyrimas parodė, kad ES šalyse darbuotojo darbo laiką vidutiniškai 60,8 proc. atvejų nulemia darbdavio, organizacijų ar klientų sprendimai. Tuo tarpu 18,1 proc. žmonių turi galimybę patys pasirinkti darbo laiką, 21,2 proc. – iš dalies.

Lietuvoje, „Eurostat“ duomenimis, darbuotojai patys neturi galimybės pasirinkti darbo laiko 78,9 proc. atvejų, ir tai yra antras nuo galo rezultatas – dar mažiau galimybių turi tik bulgarai (79,8 proc.). Tik šiek tiek geresnė padėtis Vengrijoje (čia darbo laiko patys negali pasirinkti 78,5 proc. darbuotojų).

Geriausia padėtis – Skandinavijos šalyse. Maždaug trečdalis Švedijos (34,7 proc.) ir Suomijos (29,9 proc.) darbuotojų patys renkasi, kokiu laiku jiems dirbti. O beveik kas antras švedas (46,2 proc.) ir suomis (47,6 proc.) turi galimybę spręsti dėl savo darbo laiko su tam tikrais apribojimais.

Palyginimui, Lietuvoje tokios galimybės neturi net kas dešimtas darbuotojas (tyrimas parodė, kad kol kas ją turi tik 9,7 proc.), ir tai yra vienas prasčiausių rezultatų ES (Bulgarijoje – 9,6 proc.).