– Vasaros atostogas planuojantys žmonės jau nerimauja dėl skrydžio. Ar tam yra pagrindo?
– Sakyčiau, kad labiau nerimauti reikėtų dėl su koronavirusu susijusio neapibrėžtumo. Jei kalbėtume apie šį incidentą, avialinijos perplanuos savo tvarkaraščius, suplanuos neskristi virš Baltarusijos, padarys lanką.
– Ar yra būdų tiems, kurie rinksis jungiamuosius skrydžius per Stokholmą ar Helsinkį, patikrinti ar lėktuvas kirs Baltarusijos ribą?
– Europos aviacijos saugos agentūra yra išleidusi rekomendaciją nesinaudoti Baltarusijos oro erdve. Bet tai nėra griežtas draudimas ir įsakymas, o tik rekomendacija įvertinti riziką. Avialinijos laikosi šių rekomendacijų.
Taip pat yra draudimų atskirose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Lietuva, kaip žinome, iškart išleido draudimą lėktuvams, kurie naudojasi Baltarusijos oro erdve, naudotis Lietuvos oro uostais. Jeigu skrydis yra iš Lietuvos arba į Lietuvą, galime būti tikri, kad Baltarusijos oro erdvė nebus kertama.
Su kitomis šalimis yra panašiai, bet reikia tikrinti. Geriausia vieta tam yra avialinijų, su kuriomis skrendate, svetainė. Jeigu nepavyksta rasti, galima proaktyviai ar per agentą, iš kurio pirkote bilietus, parašyti ir paklausti. Mano manymu, keleiviui per daug nerimauti nėra reikalo.
– Gal stebėjote, kaip nuo sekmadienio vyksta skrydžiai? Ar daug aviakompanijų laikosi šios nuostatos?
– Prieš pokalbį pasižiūrėjau, kas skraido virš Baltarusijos ir nepamačiau nė vieno ES registruoto vežėjo. Skraido „Turkish Airlines“, rusų avialinijos. Dauguma tomis rekomendacijomis, jei šalis nėra išdavusi griežto draudimo, pasinaudos ir neskraidys.
Ironiška, mačiau, kad pats „Ryanair“ dar skrido virš Baltarusijos. Reikia suprasti, kad avialinijos daro rizikos vertinimą. Šiuo atveju Baltarusijoje nevyksta karo veiksmai ir nėra akivaizdaus pavojaus orlaiviui būti numuštam. Dabar rizika yra daugiau politinė nei aviacinė.
– Ar didelį lanką turi daryti oro bendrovės?
– Viskas priklauso nuo krypties. Baltarusija nuo Lietuvos yra Pietryčių kryptimi, todėl skrydžiai ten link yra labiausiai paveikti.
Jei kalbėtume apie Turkiją, reikia padaryti sąlyginai nedidelį lanką – prisideda 100–150 km. Kaštų prasme tai nėra drastiški skaičiai – keletas papildomų minučių. Paskirsčius visiems orlaivyje sėdintiems keleiviams, bilieto kainai tai didelio poveikio neturėtų.
Klausimas, ar išvis oro kompanijos norės kelti kainas, nes aviacija išgyvena neregėtą krizę, todėl kiekvienas keleivis yra labai branginamas. Aišku, skrendant iš Vilniaus į Kijevą reikės padaryti gerokai didesnį lanką ir apskristi visą Baltarusija. Čia trukmė gali labai stipriai pailgėti, nes visas maršrutas driekiasi per Baltarusiją.
– Ar tokiais atvejais, kaip mes matėme penktadienį, keleiviai gali reikalauti kompensacijų?
– Keleiviai gali reikalauti kompensacijų griežtai apibrėžtomis aplinkybėmis, nurodytomis Europos Komisijos direktyvose. Klasifikuokim tai kaip teroro aktą, kuris nėra oro bendrovės atsakomybė, todėl turėtų būti laikomas force majeure. Kalbėti apie kompensacijas keleiviams nėra prasmės.
– Kiek reikia sumokėti valstybei, jei virš jos skrendama? Ar tai būtų didelis nuostolis valstybei?
– Prieš mūsų pokalbį pažiūrėjau, kiek vidutinio dydžio orlaiviui kainuoja perskristi Baltarusijos teritoriją. Navigaciniai mokesčiai sudaro 100 eur. ir antra tiek už leidimą. Vienas skrydis Baltarusijai palieka apie porą šimtų eurų. Per dieną jų būna daug, o per metus susidaro dešimtis milijonų siekiančios sumos. Ar tai yra dideli pinigai valstybės mastu, diskutuotina.
– Ar yra kitų aviacinių sankcijų Baltarusijai, kad jos būtų kur kas skausmingesnės?
– Visos sankcijos yra skaudžios nepatogumu, bet jei kalbėtume apie draudimą naudotis Baltarusijos oro erdve, tai ši sankcija buvo dvejopa. Galbūt skaudesnė net pačiai ES, nes orlaiviai turėjo apskristi Baltarusiją. Bet draudimas Baltarusijai naudotis ES oro erdve tikrai labai skaudžiai atsilieps Baltarusijos aviacijai.
„Belavia“ yra vidutinio dydžio bendrovė, turinti 29 orlaivius. Beveik pusė jų krypčių buvo į Vakarus, todėl netekę galimybės jomis skraidyti turės mažinti lėktuvų parką, šimtais atleidinėti darbuotojus. Tai yra dideli praradimai. Tą vietą užims ne Vakarų, o Rusijos bendrovės. Klausimas, kiek laiko šios sankcijos bus taikomos. Nuostolius kol kas labai sunku pamatuoti skaičiais.
– Ar įmanoma prognozuoti, kiek laiko ES laikysis strategijos neįsileisti Baltarusijos ir patiems virš jos neskraidyti?
– Labai sunku pasakyti. Nesiimčiau prognozuoti. Daug kas priklausys nuo tolesnės įvykių eigos. Visų pirma, nuo politinių įvykių raidos. Iš nusiteikimo ir griežtos reakcijos gali spręsti, kad sankcijos išliks ilgesnį laiką.
– „Belavia“ pripažino, kad yra priversta mažinti darbuotojų skaičių. Tiesa, teigė, kad tai darbuotojų optimizavimas. Kaip aviacija keisis po šio įvykio? Ar bus papildomų saugumo reikalavimų?
– Tikėtina, kad avialinijoms teks pergalvoti kai kurias su saugumu susijusias procedūras, tačiau šiame etape kažką konkretaus sunku pasakyti.
Žvelgiant iš aviacijos pusės, scenarijus, kad valstybė padarys melagingą pranešimą apie sprogmenį orlaivyje ir tokiu būdu apgaus orlaivio įgulą ir privers nusileisti ten, kur režimas pageidauja, nėra numatytas. Jeigu bandytume imtis prevencinių veiksmų, reikėtų iš esmės pergalvoti, kaip yra suformuota visa aviacijos saugumo sistema.
– Šią savaitę pasirodė pranešimas, kad Minskas kviečia vakarų aviacijos atstovus tirti incidentą. Ar įmanoma išsiaiškinti tiesą ir ar bus norinčių tai padaryti?
– Šis kvietimas yra labiau viešųjų ryšių žingsnis, nes, aviaciniu požiūriu, čia nėra ką tirti. Šio incidento esmė yra melagingas pranešimas, autorizuotas valstybės lygmeniu. Žinia apie neva užgrobtą orlaivį „Ryanair“ įgulai buvo perduota valstybės mastu. Po to apie priimtus sprendimus įgula kalbėjo su dispečeriu, taigi viskas ganėtinai aišku, todėl tirti nėra ką.
– Baltarusija pradėjo viešinti pokalbio su pilotais iškarpas. Kodėl oro bendrovė iškart nesiėmė viešinti viso pokalbio?
– Oro bendrovė turi laikytis tam tikrų procedūrų. Prasidėjus tyrimui ji negali viešinti, todėl suprantama, kodėl „Ryanair“ apsiribojo trumpais pranešimais. Baltarusijos pusė pradėjo viešinti dalimis, o neseniai pasirodė, jų teigimu, pilnas išrašas. Jis yra pateiktas Baltarusijos civilinės aviacijos internetinėje svetainėje rusų kalba.
Galima pasižiūrėti, kaip viskas vyko. Ar šis įrašas yra tikras, galima spėlioti. Iš kitos turimos informacijos drįsčiau teigti, kad įrašas yra tikras. Orlaivio įgula gavo pranešimą apie galimai užminuotą orlaivį ir buvo pasiūlyta nebeskristi į Vilnių ir leistis į Minską. Vyko šioks tos pasikalbėjimas tarp pilotų ir dispečerių.
Jei išklotinė yra pilna, joje nėra jokių grasinimų ir spaudimo. „Ryanair“ pilotai buvo apgauti ir patys priėmė sprendimą nusileisti Minske, nors turėjo ir kitų opcijų. Nebūtinai leistis į Vilnių ar Minską, bet atsidurti Kaune, Lenkijoje ar kitame oro uoste. Reikia suprasti ir įgulą. Aviacijos sistema nenumato tokių scenarijų, kad iš oficialių šaltinių ateis melaginga informacija nutupdyti orlaivį dėl politinių priežasčių.
Natūralu, kad pilotai pasitikėjo dispečerių rekomendacijomis. Aišku, galima sakyti, kad įgulai pritrūko geopolitinio konteksto matymo ir vertinimo, kuo skiriasi Baltarusijos oro uostai nuo ES oro uostų, bet čia jau lengva kalbėti. Sprendimo priėmimui ore turint kelias minutes, viskas atrodo kitaip.
– Logiškai mąstant, kiekvienas žmogus praeina apsaugą ir patikrinimą. Kaip buvo galima patikėti tokiu pranešimu?
– Orlaivio įgula dirba su tą akimirką gaunama informacija. Aviacijos istorija parodė, kad patikros yra apeinamos, bombos padedamos. Tai nėra beprecedentis įvykis, todėl pranešimą iš oficialaus kanalo gavusi įgula turėjo į ją atsižvelgti. Remdamasis pateiktu įrašu suprantu, kad niekas primygtinai neliepė leistis į Minską. Visi manėme, kad tai nebuvo apsieita be naikintuvų ir grasinimo ginklu, jei išrašai, kuriuos matome, yra teisingi, viso to nebuvo.
