Vien tik nuostoliai
Rūkytos mėsos produkcija užsiimančios įmonės „Linkuvos mėsa“ savininkė Asta Gendvilienė sako, kad Kalėdų miestelis būdavo pagrindinė šventinė mugė, kur suprekiaujama daugiausia pinigų, todėl nuostoliai bus nemaži. Vis dėlto šiuo metu rimtos internetinės prekybos vystyti bendrovė neketina.
„Tiesiog mes turime savo puslapį „Facebook“ tinkle, kuriame mėginame rekomenduoti įvairias šventines dėžutes, taip stengiamės kompensuoti prekybą“, – naujienų portalui lrytas.lt komentuoja A.Gendvilienė. Moteris sako, kad sunku, bet džiaugiasi, kad šiuo metu dar dirba jų fizinės parduotuvės, iš kurių gaunama pajamų.
Vaistažolių arbatų ir kavų produkcija užsiimantis Ramūnas Daugelavičius taip pat pritaria – pagrindinis pajamų šaltinis – mugės. „Arbatos namai Anykščiai“ produkcijos būdavo galima rasti Jūros šventėje, Kaziuko mugėse Vilniuje ir Kaune, taip pat ir Kalėdų miestelyje Vilniuje.
„Mūsų produkcija suges“, – kas atsitiks su produktais, paruoštais parduoti šių metų Kalėdų miestelyje, aiškina R.Daugelavičius. Jis džiaugiasi, kad šiuo metu egzistuoja bent internetinė prekyba ir galima šiek tiek produkcijos parduoti tokiu būdu, nors tai ir neprilygsta kiekiui, kuris būdavo parduodamas gyvai.
Specializuotos vyriškų prekių parduotuvės „Dom Bow Ties“ savininkė Milda Paukštė skaičiuoja, kad šiemet būtų jau penkti metai dalyvavimo Kalėdų miestelyje Vilniuje. Tačiau planus sugriovė pandemija.
„Tikrai stiprus pokytis šiemet tiek emociškai, tiek finansiškai pasijaus. Prieš Kalėdas pasijusdavo, kad tampame ypač reikalingi kaip dovanos formatas.
Moterys džiaugdavosi, kad atrasdavo elegantiškų dovanų vyrams, apgalvodavo kitų metų gražias progas, kokios laukia. Ir prie eglutės gera emocija, tai ir nusipirkdavo. Tikrai stiprus energetinis užtaisas po ta egle būdavo ir mugės turi to žavesio. Tai va, to neliko ir lieka bejausmė internetinė prekyba“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakoja M.Paukštė.
Pagrindinė „Dom Bow Ties“ įmonės prekė – rankų darbo peteliškės. M.Paukštės nuomone, labai svarbu tokią prekę apžiūrėti gyvai, paliesti, pajausti audinį ar pažiūrėti atspalvį.
Nors fizinė parduotuvė veikia, tačiau Kalėdų miestelyje susirinkdavo daugiau žmonių. Neliko šių mugių, neliko ir galimybės kiekvienam praeiviui apžiūrėti prekę gyvai, pasikonsultuoti. Tai atsispindi ir mažesnėse šio verslo pajamose, nors ir verslą bandyta gyvinti naujomis prekėmis.
„Pagalvodavome, o jeigu karas, o jeigu kažkas, ką tada darytume? Peteliškių nebereikės, tai suktume į kažkokią mažą kitą tekstilės formą, kažkokį kitą aksesuarą. Taip ir nutiko – atsirado kaukės greitai. Tad dabar smagu, kad šiek tiek kompensuoja“, – apie prisitaikymą prie šių dienų aktualijų kalba M.Paukštė.
Nors smulkiajam verslui laikotarpis sudėtingas, naujienų portalo lrytas.lt kalbinti verslininkai savo veiklos stabdyti ar uždaryti nesvarsto. Išgyventi nelengva, bet reikia.
Peteliškių verslo savininkė M.Paukštė šioje situacijoje net bando įžvelgti pozityvą: „Gal tai puiki proga atsipūsti, kitaip pajausti gruodį, nes aš jau tikrai buvau pamiršusi, kaip gali atrodyti gruodis be kalėdinės mugės, pabūti ramiai, pabūti su šeima.“
Internetinė prekyba – ne išeitis
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė pastebi, kad pandemija pakeitė žmonių pirkimo įpročius: sumažėjo įvairių prekių poreikis ir vartojimas. Tai itin stipriai atsiliepia smulkiųjų prekybininkų kišenėms.
„Apyvarta drastiškai sumažėjusi, žmonės jau dabar pravalgo apyvartines lėšas. Nėra prekybos. Tarkime, smulkus verslininkas gamina kažkokią produkciją kalėdinei prekybai, tai ją reikia parduoti. O jeigu nėra kur parduoti, gali gaminti, bet apyvarta nuo to nedidėja“, – sako Z.Sorokienė.
Jos nuomone, valstybė smulkiesiems verslininkams privalo padėti. Šiems verslams bus teikiamos subsidijos, tačiau jos nėra itin didelės. Ilgiau veiklą vykdantiems verslams bus teikiama parama iki 25 proc. nuo pernai jų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Mažiausia subsidija gali būti apie 250 eurų. Z.Sorokienė tokią sumą vadina ašaromis, visgi tai – bent šis tas.
„Jei nėra prekybos, nėra pajamų, mokesčius mokėti reikia, šeimas maitinti reikia, tai tik iš santaupų belieka. O jei tų santaupų nėra? Smulkus verslas nėra tie galingi žmonės, kurie būtų prisitaupę ir galėtų gyventi ilgai ir nuobodžiai“, – apie valstybės pagalbos smulkiesiems verslininkams svarbą kalba Z.Sorokienė.
Ne itin palankiai ji vertina ir, atrodo, vieninteliu išsigelbėjimu šiuo laikotarpiu tapusią internetinę prekybą. Z.Sorokienės manymu, ne visi turi galimybę tuo užsiimti.
„Smulkaus verslo rinkoje dirba įvairių grupių žmonės: yra ir su negalia, ir vyresnio amžiaus daug žmonių, kuriems IT visi tie dalykai yra pakankamai sunkūs. Tai ta dalis, kuri dar sugeba persikelti, jie dalį pajamų susigrąžins tikrai. Bet, vėlgi, kadangi liko tik vienintelė galimybė – persikelti į internetinę erdvę, susidaro tam tikra konkurencija“, – situaciją aiškina Z.Sorokienė.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė taip pat į internetinę prekybą žvelgia kritiškai.
„Na kiek galima laižyti lašinius per stiklą. Pagalvokime: užsikiš tie paštai, užsikiš visos tos omnivos“, – sako ji.
D.Matukienės teigimu, jau dabar yra nemažai veiklas sustabdžiusių ar jas visiškai nutraukusių smulkiųjų verslininkų, todėl Kalėdų miestelio uždrausti nederėjo.
„Ar didysis prekybos centras – uždara erdvė, kuriame vaikščioja 100 pirkėjų yra geriau nei prekybos miestelis, kuris yra po atviru dangumi ir kur tikrai žmonės visi vaikšto su kaukėmis? Man niekas dar nepaaiškino, kokia logika yra“, – komentuoja D.Matukienė.
Jos įsitikinimu, kalėdines muges ir Kalėdų miestelį Vilniuje reikėjo daryti dar didesnius, išnaudojant platesnes erdves, kad žmonės turėtų galimybę ir apsilankyti, ir išlaikyti saugų atstumą.
Mugės prekybos centruose bus
Prekybos ir pramogų centre „Ozas“ taip pat galima rasti įrengtas keturias laikinas prekybos vietas, kuriose jau įsikūrę smulkieji prekybininkai.
„Pernai šventiniu laikotarpiu laikinos prekybos vietų skaičius „Oze“ buvo didesnis, tačiau atsižvelgdami į pandemijos situaciją šalyje, daugiau laikinų prekybos salų šiemet neplanuojame“, – lankytojų ir darbuotojų saugumą taip pat akcentuoja „Ozo“ valdytoja Ina Augulienė.
Vilniaus Kalėdų miestelis iš Arkikatedros aikštės į internetą persikėlė nuo gruodžio 1 d.
