„Nuo kovo vidurio dugno rinka atsispyrė ir labai stipriai nurūko į priekį – indeksai kilo praktiškai nuo 2,2 tūkst. iki 3,2 tūkst. – beveik 1 tūkst. punktų, arba beveik 40 proc. Per tą kelionę nebuvo nė vienos korekcijos.
Akcijų rinkose įprasta, kad augimas protarpiais lydimas korekcijų – tai yra, atsitraukimo atgal tam, kad dalis investuotojų užsifiksuotų pelną. Tam tikro pelnų nusiėmimo buvo laukiama, nes per trumpą laiką nubėgti tokį didelį atstumą, galima sakyti, nesveika“, – portalui lrytas.lt teigė M.Dubnikovas.
Pasak ekonomisto, be natūralios korekcijos, akcijų kritimą nulėmė ir kitos priežastys.
„Antra labai svarbi priežastis – naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Lietuvos laiku JAV centrinio banko vadovas pranešė, kad palūkanos tokiame žemame lygyje, kaip dabar, yra ir liks iki 2022 metų. Tai gera žinia paskolų turintiems žmonėms, tuo pačiu ir lietuviams, nes galime sau prognozuoti, kad palūkanos bus žemos dar artimiausius dvejus su puse metų.
Tačiau investuotojai tai perskaitė kaip nerimo žinutę, kad centrinis bankas vis tik mato ekonominius iššūkius, kurie laukia ateityje, ir dėl to laikys žemas palūkanas.
Tad vieni supanikavo, kiti tiesiog pasiėmė pelnus, treti paklausė centrinio banko vadovo, o ketvirti baiminasi antros koronaviruso bangos. Kalbame apie JAV, kur praūžė didžiuliai streikai, kur nebuvo socialinės distancijos ar kaukių dėvėjimo – baiminasi, kad po poros savaičių gali būti kitas koronaviruso protrūkis. Visos šios priežastys susidėjo, ir per vieną dieną kainos krito“, – sakė M.Dubnikovas.
Tačiau reikšmingesnės įtakos kitoms pasaulio ekonomikoms šis kritimas galėtų turėti tuo atveju, jei jis užsitestų.
„Reikia pastebėti, kad penktadienio ryte, priešpriekybinėje sesijoje, indeksai rodo apie 1,5 proc. atšokimą. Kaip bus vėliau, matysime, tačiau kol kas tai rodo korekciją, kurios iš tiesų reikėjo jau seniai.
Jei ši akcijų griūtis kartotųsi kelias dienas iš eilės ir matytume bent jau 15-20 proc. siekiančius kritimus kasdien, tada galėtume tai vadinti akcijų griūtimi – tada galėtume kalbėti apie tai, kad akcijos čiuožia žemyn, jos indikuoja, kad investuotojai artimiausiu metu nemato perspektyvų.
Jei toji griūtis vis dėlto įvyktų, Lietuvai tai būtų signalas, kad vis tik ekonomika atsigauna sunkiau, galėtume numatyti, kad ir Lietuvoje iššūkių bus daugiau.
Reikia suprasti, kad Amerika yra svarbiausia ekonomika pasaulyje – jeigu JAV čiaudi, tai visi kiti serga sunkiai. Jei Amerika džiaugiasi, tai visi irgi gyvena gerai“, – kalbėjo ekonomistas.
„Vienintelis dalykas, ką galima pasakyti – akcijų rinkos apskritai keistai atrodė šioje krizėje, nes tas beprotiškas pinigų spausdinimas jas pakėlė į viršų, nors įmonių rezultatai akivaizdžiai pablogėjo. Taigi, daug kas kalba, kad ekonomika ir akcijų rinka dabar yra visiškai skirtingi paveikslėliai, nors anksčiau tai buvo vienas kitą atspindintys dalykai“, – pridūrė M.Dubnikovas.
Stebi antrąją bangą
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas antrina – viena akcijų kritimo priežasčių, tikėtina, buvo korekcija. Anot jo, akcijų rinkos turėtų atsigauti, tačiau artimiausiu metu tokių bangavimų matysime dar ne kartą.
„Kritimas susijęs ir su darbo rinka – nedarbo lygis Amerikoje siekė 15 proc., kai Europoje – tik 6,5 proc. Pasirodė naujausi ekonominiai duomenys, kurie patvirtino tai, ką visi suprato jau anksčiau – kad JAV ekonomika, kaip ir visas pasaulis, trumpuoju laikotarpiu labai nukentės“, – lrytas.lt sakė A.Izgorodinas.
Anot jo, finansų rinkas labiausiai veiks du aspektai: nauji susirgimų židiniai, kurie kelia susirūpinimą tarp investuotojų, ir „buksuojantis“ vartojimas.
„Tokių akcijų rinkų svyravimų ateityje matysime daug – nebus tolygus atšokimas, nes visų pirma pats virusas labai banguoja – pavyzdžiui, Iranas, Saudo Arabija, Indija fiksuoja antrąją koronaviruso bangą. Tai kelia paniką tarp investuotojų, nes niekas nesupranta, kas bus toliau.
Pagrindinė problema, kuri ribos pasaulio ekonomikos atsigavimą – vartotojų lūkesčiai, nes kol kas visi rodikliai aiškiai rodo, kad žmonės visame pasaulyje nusiteikę gana atsargiai: laukia rudens, laukia, ar bus antroji koronaviruso banga.
Statistika rodo, kad žmonės koncentruojasi į pirmo būtinumo prekių vartojimą. Pavyzdžiui, euro zonoje balandį ne pirmo būtinumo prekių pardavimai nukrito apie 30 proc. – tai yra tikrai labai stipru.
Investuotojai nerimauja dėl karantino švelninimo. Pietų Korėja, Iranas, Saudo Arabija ir Indija pakankamai radikaliai pradėjo švelninti karantiną, ir visur rezultatas vienodas – žymus naujų susirgimų skaičius.
Investuotojai galbūt turi tam tikrų baimių, kas bus Amerikoje – Amerika taip pat ganėtinai radikaliai planuoja švelninti karantiną, o tai gali paskatinti naujus susirgimus. Todėl akcijų rinkose jaučiamas nervingumas“, – pasakojo ekonomistas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 8-10 proc.
EBPO ekspertai teigė, kad Lietuvos skatinamųjų priemonių sąrašas buvo parengtas laiku, yra išsamus ir turėtų padėti sušvelninti COVID-19 poveikį ekonomikai. Tačiau, organizacijos vertinimu, visos euro zonos ekonomika gali smukti labiau.
Tačiau finansų ministras Vilius Šapoka apie minėtos organizacijos prognozes vertino skeptiškai: „EBPO vertino tik tas priemones, kurios buvo patvirtintos. Natūralu, kad tie vertinimai jau pasenę“.
Anksčiau V.Šapoka prognozavo, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukis dėl koronaviruso krizės šiemet gali siekti 7,3 proc.
