Pasak tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ analizės ir tyrimų paslaugų grupės vadovo Baltijos šalyse Mindaugo Kulboko, šiuo metu su didžiausiomis problemomis susiduria tos įmonės, kurių logistikos projektai nukreipti į tranzitą bei skirti prekių saugojimui kitoms rinkoms.
„Dėl pandemijos sutrikus prekių judėjimui tarp šalių, dalis sandėlių šiuo metu stovi tušti. Kaip galimybė tokiems projektams išgyventi yra dalinis nenaudojamų plotų pritaikymas gamybos ir pramoninio surinkimo veiklai, kurios paklausa gali kilti po šios pandemijos“, – teigia M. Kulbokas.
Tuo tarpu į vidaus rinką orientuoti logistikos sprendimai išgyvena geresnius laikus.
„Lietuvoje logistikos veikla didžiąja dalimi yra pritaikyta šalies vidaus poreikiams tenkinti ir jos pajėgumai gana tolygiai padengia didžiausias vartojimo zonas Lietuvoje.
Pasak eksperto, sandėliavimo patalpos Vilniaus regione sudaro 55 proc., Kauno regione – 25 proc., Klaipėdos – 15 proc., kiti regionai – 5 proc. visų sandėliavimo patalpų šalyje.
Toks pasiskirstymas leidžia išvengti reikšmingų tiekimo sutrikimų šalyje, todėl ir didelių problemų šiame logistikos segmente nekyla“, – pastebi ekspertas.
Pasak „SIRIN Development“ vadovo Lauryno Kuzavo, dėl visuotinio karantino išaugusios el. prekybos apimtys taip pat atneša nemažai pokyčių į industrinio nekilnojimo turto rinką.
„Visų pirma, šioje srityje nusimato daugiau investicijų į automatizaciją ir robotizaciją, nes žmonės skirtingai nei mašinos, gali susirgti ir dėl, pavyzdžiui, nustatyto viruso židinio, gali visiškai sutrikti prekių tiekimas iš sandėlių.
Antra, išaugus elektroninės prekybos apimtims, tiekimo grandines reikės pritaikyti jos poreikiams bei iš naujo įvertinti sandėlių lokaciją. Geriausiai jausis tie, kuri dirba „last mile“ principu ir turi galimybę pasiekti vartotojus greičiausiu ir optimaliausiu keliu“, – teigia L. Kuzavas.
