„Pagal tai, kaip klostosi darbai, nematau nė vienos priežasties, kodėl nuo vasaros atsiradusios tvarkos negalima būtų patęsti. Visada klausiame darbuotojų, ar jiems iš to yra naudos. Jei jie naudą mato, tą galima bus padaryti“, – sakė persnalo paieškos kompanijos „Alliance for recruitment“ (AFR) partneris Andrius Francas.
Tai nereiškia, jog penktadieniais įmonės biuras užrakintas – pasiimti laisvadienį turi teisę tie darbuotojai, kurie per ankstesnias keturias darbo dienas spėja padaryti visus darbus.
„Žmonės žino, kokius darbus jie privalo padaryti per savaitę – jei nespėja jų atlikti per keturias dienas ir tenka dirbti penktadieniais, darbuotojas tą gali daryti ir iš namų. Taip ugdome darbuotojų sąmoningumą, savo ruožtu mes suteikiame lankstumo. Yra tokių, kurie, nors ir turi nebaigtų darbų, gerai jaučiasi vien dėl to, kad žino, jog apskritai yra tokia galimybė – nedirbti penktadieniais.
Mūsų įmonėje daug jaunų žmonių, kurie nori lankstumo, individualaus požiūrio į kiekvieną“, – kalbėjo A.Francas.
Nuo vasaros, norėdami, kad žmonės pasiilgintų savaitgalį, darbuotojams pasiūlę naują tradiciją, AFR vadovai buvo pasiruošę netgi 20 proc. prastesniems rezultatams. Tačiau, anot pašnekovo, nebuvo nė vieno penktadienio, kad įmonės biuras būtų tuščias, o ir nerimas dėl prastesnių darbo rodiklių pasirodė esąs be pagrindo. Todėl galimybė susitrumpinti darbo savaitę buvo pratęsta iki metų galo.
Tačiau leisdami penktadienį nedirbti vadovai kelia sąlygą – darbuotojas privalo būti pasiekiamas telefonu ir kompiuteriu. „Niekur nesame skelbę, kad penktadieniais nedirbame – juk ir iš tiesų dirbame. Tik tą daro kaip kas nori ir kaip kas gali. O jei visus darbus padarome, visi gauna rezultatą – klientas nenukenčia“, – sakė AFR partneris.
Vis dėlto pateikę masinantį pasiūlymą darbuotojams, įmonės vadovai buvo priversti galvoti, kaip išvengti valstybinių institucijų priekaištų. Mat tokio sprendimo reglamentavimas labai miglotas.
Personalo paieškos kompanija tai vadina darbu iš namų. Tada žmogus pats gali rinktis, kaip ir ką dirba, kitaip reglamentuojamas darbo laikas. „Tai reiškia, kad jei jį kas nors įprastomis darbo valandomis sutiktų parduotuvėje, darbuotojas galėtų sakyti, jog dirba iš namų“, – aiškino A.Francas.
Dar per anksti spręsti, ar toks eksperimentas padidina darbuotojų lojalumą. Galiausiai lankstumas, kaip sakė pašnekovas, – tik vienas iš veiksnių lojalumui skatinti.
Dviem valandom trumpiau
Prieš metus dvi įmonės – „Valandinis“ ir „Engineer“ – darbo laiką darbuotojams sutrumpino nuo 8 val. iki 6 valandų per dieną, o atlyginimą paliko tokį pat. Įmonių plėtros vadovas Jurijus Laneckij sakė, kad tokį sprendimą lėmė tai, jog darbuotojai niekada nuolat darbo dieną vis tiek nedirba – protarpiais įsijungia kad ir „Youtube“ kanalą.
„Pagalvojome, jog nieko neprarasime, jei tą legalizuosime – tai bus tik pliusas, nes vienaip ar kitaip turime tokią situaciją. Ir dar atsiranda gėris iš darbuotojų pusės“, – Žinių radijo laidoje „Verslo pulsas“ yra sakęs J.Laneckij.
Diena per savaitę – iš namų
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad tendencija trumpinti darbo laiką stebima visame pasaulyje, ypač – išsivysčiusiose valstybėse. „Kuo daugiau žmonės uždirba, tuo labiau pradeda vertinti savo laisvalaikį. O darbdaviai kaip vieną motyvavimo priemonių pasitelkia trumpesnį darbo laiką: arba suteikia kelias dienas papildomų atostogų, kas tampa populiaru ir Lietuvoje, arba lanksčiai žiūri į darbo valandas“, – Žinių radijo laidoje „Verslo pulsas“ yra kalbėjęs Ž.Mauricas.
Skandinavijoje jau dabar populiaru vieną dieną iš penkių dirbti iš namų. Tą darančių įmonių spektras plečiasi. Tai reiškia, kad namuose žmogus nebūtinai daro tas funkcijas, kurias jis atlieka įprastai. Ta diena gali būti skirta, tarkime, jo kvalifikacijai kelti. „Tokios tendencijos, manau, neaplenks ir Lietuvos“, – spėjo ekonomistas.
Didžiausias tokių pokyčių privalumas – padidėjusi darbuotojo motyvacija ir lojalumas įmonei bei išaugęs efektyvumas. Daugeliu atveju tai yra svarbesnis komponentas nei darbe prasėdėtų valandų skaičius.
Paradoksalu, tačiau, kaip atkreipė dėmesį Ž.Mauricas, sutrumpinus darbo laiką darbuotojai padaro netgi daugiau, nes jie vertina darbdavio suteiktą galimybę.
Vienai šaliai sudėtinga
Tačiau vienai šaliai sumanius trumpinti darbo laiką, banko atstovo teigimu, gali prireikti ir tarpvalstybinės koordinacijos. Kaip pavyzdį jis pateikė Prancūziją, kuri ilgą laiką, įvedusi 35 valandų darbo savaitę, stengėsi būti tokios inovacijos lyderė. Tačiau po kurio laiko poįstatyminiais aktais vis dėlto grįžo prie ilgesnės darbo savaitės, nes kitos šalys nepasekė jos pėdomis.
„Kalbant apie formalų sutrumpinimą, tai turėtų būti bent jau Vakarų valstybių bendras sutarimas. To istorijoje yra buvę: ilgą laiką buvo tik viena nedarbo diena – sekmadienis. Šeštadienis, kai nedirbama, atsirado po Antrojo pasaulinio karo. XIX a. buvo ir dvylikos, ir keturiolikos valandų darbo diena. Pasaulis juda ta linkme, kad būtų trumpinamas darbo laikas“, – teigė Ž.Mauricas.
Jam pačiam yra tekę dirbti grafiku, kokį siūlo „Alibaba“ įkūrėjas – 12 valandų darbo dieną 6 dienas per savaitę. Tokiu atveju, kaip prisiminė ekonomistas, sekmadienis būna skirtas išsimiegoti, apsitvarkyti ir išsiskalbti rūbus. Tokia ekonomika negali savaime visavertiškai funkcionuoti, nes didžioji dalis paslaugų sektoriaus kenčia. Norint surasti balansą, geresnė alternatyva – dirbti trumpiau ir efektyviau, bet tuo pačiu suteikti žmonėms galimybę išleisti pinigus“, – svarstė banko atstovas.
Galiausiai, pasak Ž.Maurico, ne visi ekonomikos sektoriai, sutrumpinus darbo laiką, padidina efektyvumą. Įmonėms, kurios nepertraukiamai dirba 24 valandas, tai tampa nemažu galvos skausmu, kaip padengti visos paros nepertraukiamą veiklą nesamdžius daugiau darbuotojų. Dėl to krenta ir konkurencingumas, darosi sunkiau suvaldyti procesus.
