„Kai kurie tai vadina „didžiausiu aštrių pojūčių antplūdžiu“. Kiti keliauja į Černobylį, kad susidarytų vaizdą apie vietą, kurioje įvyko viena iš baisiausių branduolinių katastrofų žmonijos istorijoje. Kas tai per vieta, kurioje 1986 metais sprogo branduolinis reaktorius? Kas liko iš baimę keliančios elektrinės? Kokį žavesį gali sukelti bauginantis objektas?
„Iš išvykų į katastrofų vietas, vadinamų juoduoju turizmu, galima sukti gerą verslą, – pastebi žurnalistė. – Nuo to laiko, kai 2011 metais Ukraina atvėrė lankytojams zoną aplink reaktorių, kelionės į Černobylį tapo labai populiarios.“
Dabar vyriausybė atidarė turistams ir ketvirtojo reaktoriaus dispečerinio valdymo punktą. Kaip rašo britų laikraštis „The Telegraph“, „visi, kas yra pakankamai drąsūs arba pamišę, dabar gali užmesti akį į vietą, kurioje buvo parašyta ši tragiška istorija“.
„Fotografijose, išspausdintose leidiniuose „The Independent“ ir „Daily Mail“, matyti, kaip specialius baltus kostiumus vilkintys, šalmus ir respiratorius užsidėję lankytojai eina per apleistą valdymo punktą, praeidami pro senus ekranus ir stalus su dešimtimis mygtukų ir jungiklių. Kabelių šachtos atviros, ant armatūros nusėdusios dulkės – jie eina per patalpą, kur prasidėjo katastrofa“, – rašo straipsnio autorė.
Valdymo patalpa yra po arkiniu apsauginiu gaubtu, pastatytu 2016 metais virš senojo sarkofago. Konstrukcija turi užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės – pasak vyriausybės, mažiausiai šimtą metų.
Bet koks yra jonizuojančiosios spinduliuotės lygis valdymo punkte? Pasak „The Telegraph“, ekskursija trunka tik keletą minučių, kad apšvita neviršytų pavojingo lygio. Vienos kelionių agentūros, organizuojančios išvykas į Černobylį, vadovas Jaroslavas Jemeljanenka sako, kad ekskursantams einant nužymėtais maršrutais, apšvitos dozė nesieks 4 mikrozyvertų per valandą, o tai neva yra mažesnė apšvitos dozė, negu per valandą gauna žmogus, skrisdamas per Atlantą.
Anot straipsnio autorės, Vokietijos federalinė aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos ministerija taip vertina lankytojams kylančią grėsmę: „Oficialių, organizuotų išvykų dalyviai yra lydimi, ir radiologinė situacija nuolat kontroliuojama. Laikantis nurodymų, atsitiktiniai pavojai yra apriboti“.
„Didžiausią pavojų ketvirtajame AE bloke kelia radioaktyviosios dulkės. Černobylio AE darbuotojai perspėja, kad tas, kas jas pakelia, netyčia prisilietęs prie kokio nors daikto, gali gauti didelę apšvitos dozę. Kad dulkės nepakiltų nuo grindų, jie imasi atitinkamų saugos priemonių – purškia chemikalus“, – teigiama straipsnyje.
„Kas gi traukia žmones į šią vietą? Tikriausiai ta apokaliptinė nuotaika, galbūt ir siaubas suvokiant nelaimės, kurią gali sukelti žmogus, mastą. Aplankyti Černobylį šiandien žmones skatina ir to paties pavadinimo televizijos mini serialas“, – pastebi „Der Spiegel“.
„Netrukus po turistinių išvykų į Černobylį pradžios, prieš aštuonerius metus, teismas svarstė, ar tokios ekskursijos gali būti leidžiamos. Generalinė prokuratūra išreiškė protestą dėl Ukrainos nepaprastųjų situacijų ministerijos sprendimo leisti turistams masiškai lankytis Černobylio zonoje – 30 km spinduliu nuo atominės elektrinės, į kurią patekti buvo uždrausta. Tačiau po trumpos ekskursijų pertraukos saugoma zona vėl buvo atidaryta“, – primena straipsnio autorė.
Pasak kelionių organizatoriaus Arsenijaus Finbergo, visiško kelionių į Černobylio AE uždraudimo nebus.
„Šis verslas paprasčiausiai neša labai daug pinigų“, – sakė jis.
Britų „DailyMail“, remdamasis Ukrainos žiniasklaidos pranešimais, skelbia, kad šiais metais Černobylį jau aplankė 85 tūkst. turistų iš viso pasaulio.
Panašu, kad tokio požiūrio laikosi ir Ukrainos vyriausybė. Tai, kad žmonės, kuriuos domina ketvirtasis reaktorius, dabar jį gali aplankyti, yra didelio masto turizmo reklamos kampanijos, kurią liepą paskelbė prezidentas Volodymyras Zelenskis, dalis. Parengtas 21 naujas turistinis maršrutas, Černobylis turėtų tapti pagrindiniu traukos objektu.
Kaip rašo „The Telepgraph“, vyriausybė jau atnaujino kontrolės postus, suremontavo kelius Černobylio prieigose bei pagerino mobiliojo ryšio aprėptį. Taigi, nebėra jokių kliūčių pasipilti laiškeliams instagrame“, – baigia straipsnį žurnalistė J.Stanek žurnale „Der Spiegel“.
Parengė Leonas Grybauskas
