Padaugėjo vartotojų
Praėjusiais metais sostinėje „Vilniaus vandenys“ patiekė 28 mln. kubinių metrų vandens – tai 4 proc. daugiau nei 2017 m. Įmonės atstovo Mindaugo Linkaičio teigimu, tokį augimą daugiausia lėmė didėjantis klientų skaičius – per metus Vilniuje prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungė daugiau kaip 2,5 tūkst. naujų vartotojų ir dar keli šimtai pasirašė preliminarias prisijungimo sutartis.
„Aukštaitijos vandenų“ klientų skaičius nors ir augo kukliau nei Vilniuje (beveik 300 vartotojų), tačiau kilo suvartojimas vienam gyventojui: čia per parą žmogus vidutiniškai suvartojo 61,6 litrų vandens (2017 m. – 59,7 litrų).
Panašios augimo tendencijos matomas ir kitur. Klaipėdos regione vandens suvartojimo augimas pastebimas tose gyvenvietėse, kur vystomi nauji gyvenamųjų namų kvartalai ar statoma nemažai pavienių gyvenamųjų namų ar kotedžų.
Įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovų teigimu, naujakurių vandens vartojimo įpročiai skiriasi nuo jau esamų klientų, mat vanduo naudojamas ir želdinių laistymui, prie to prisidėjo ir ilgėjantis šiltasis metų laikotarpis. Pavyzdžiui, iš Dauparų vandenvietės 2019 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais buvo patiekta 4,94 tūkst. kub. m. arba 26,8 proc. daugiau geriamojo vandens nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Karščiai lemia augimą
Bene didžiausias vandens vartojimo augimais praėjusiais metais pastebėtas Marijampolėje, kur palyginti su 2017 m. gyventojai suvartojo apie 15 proc. daugiau vandens. Kaimiškose Marijampolės regiono vietovėse augimas buvo dvigubai kuklesnis.
„Sūduvos vandenų“ vadovas Žydrūnas Čekauskas atkreipia dėmesį, kad šių metų birželį šalyje tvyroję karšti orai vandens vartojimo rodiklius ženkliai padidino – 2019 m. pirmąjį pusmetį jo vartotojams patiekta net 25 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai. „Esant karštiems orams, gyventojai geriamąjį vandenį vartojo ne tik buities reikmėms, bet ir gėlynams bei daržams laistyti“, – priežastis aiškino „Sūduvos vandenų“ vadovas.
Prisideda ir pramonė
Iš viso pernai šalies vandentvarkos įmonės privatiems vartotojams ir įmonėms patiekė 101,5 mln. kub. metrų vandens. Iš šio kiekio gyventojai suvartojo 55,7 mln. kub. metrų, likusi dalis – 45,8 mln. kub. metrų – teko pramonei bei kitoms įmonėms ir paslaugų tiekėjams. Palyginti su 2017 metais, pramonės geriamojo vandens vartojimas pernai išaugo daugiau kaip 5,5 proc. – jis auga jau ne vienerius metus. Bendras geriamojo vandens poreikis išaugo 5,1 proc.
Kokią dalį vandens suvartojo verslas ir kokią – gyventojai, priklauso nuo regiono. Nors Lietuvoje 55 proc. geriamojo vandens suvartoja namų ūkiai ir tik apie 45 proc. – pramonė, štai Panevėžio regione, „Aukštaitijos vandenų“ duomenimis, praėjusiais metais verslui buvo patiekta 63 proc. vandens, o daugiabučių ir individualių namų gyventojams – 37 proc. Taip yra ir daugelyje Europos šalių, kur didesnę dalį viso geriamojo vandens suvartoja pramonė.
Auga gyvenimo lygis?
„Jeigu skaičiuotume, kad viename būste vidutiniškai gyvena 4 žmonės, didėjantis vartotojų skaičius leistų gana pozityviai žvelgti į demografines tendencijas. Tačiau vartotojų skaičius augo ir dėl centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtros gyventojams, kurie iki šiol tuo rūpinosi savarankiškai“, – sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius.
Jo nuomone, džiugina ne vienerius metus augantis pramonės suvartojamas geriamojo vandens kiekis, tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad prie nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų 2017 m. prisijungė beveik 30,0 tūkst. gyventojų. Iš viso vandentiekiečių paslaugomis dabar naudojasi 2 mln. 115 tūkst. gyventojų – tai 1,5 proc. daugiau nei 2016 metais.
Be to, pernai vienas centralizuotai tiekiamą vandenį gaunantis šalies gyventojas per parą vidutiniškai suvartojo 72,2 l vandens ir tai net 2,9 litro daugiau nei 2016 m.
„Tai labai informatyvus rodiklis, parodantis gyventojų pajamų ir gyvenimo lygio augimą. Pokriziniais 2010 metais lietuviai per parą suvartodavo tik 59,6 l geriamojo vandens. Tiesa, lyginant su išsivysčiusiomis Europos šalimis, kur gyventojas per parą suvartoja apie 100 litrų, mūsų skaičiai yra gerokai kuklesni. Tačiau geriamojo vandens poreikio augimas pramonei ir gyventojams patvirtina, kad gyventi pradedame geriau ir galbūt net sveikiau“, – svarsto B. Miežutavičius.
Jis taip pat priduria, kad geros kokybės geriamojo vandens išžvalgytos atsargos Lietuvoje yra apie 5 kartus didesnės nei šiuo metu esantis geriamojo vandens poreikis. „Turime tikrai geras galimybes plėtoti daug geriamojo vandens vartojančias pramonės ir maisto gamybos įmones“, – tvirtina LVTA prezidentas.
