Teismo sprendimu Iždo ministerija privalės žinomai kino ir teatro aktorei Grazynai Wolszczak sumokėti 5 tūkst. zlotų (1164 eurus), kuriuos ji nurodė pervesti vienai labdaros organizacijai.
60-metė aktorė, puoselėjanti sveiką gyvenimo būdą, valstybę apkaltino trumpinant jos gyvenimą užterštu oru. Aktorė priminė, kad Lenkijoje oro tarša – bene didžiausia ES, ir teigė, jog dėl valdančiųjų neveiklumo smogas tapo toks dažnas, kad ėmė kenkti sveikatai ir varžyti laisvę.
Moteris tikino esanti priversta stebėti pranešimus apie oro būklę, negalinti kada panorėjusi praverti lango, išeiti pasivaikščioti, pasportuoti, o tai neva sukėlė vidinį nerimą ir stresą.
Teisėja Barbara Syta-Latala pareiškė, jog, susipažinusi su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bei Aukštųjų kontrolės rūmų pateiktomis išvadomis apie oro kokybę Lenkijoje, ji buvo priversta sutikti, kad aktorė teisi.
PSO duomenimis, iš 50 labiausiai užterštų ES miestų net 33 yra Lenkijoje. Labiausiai kenkia akmens anglys, iki šiol masiškai naudojamos energetikos sektoriuje ir daugelyje pramonės įmonių.
Kadangi tai yra orą labiausiai teršiantis kuras, Lenkijoje smogas kasmet tampa 45–48 tūkstančių žmonių ankstyvos mirties priežastimi.
Aktorės advokatas Radoslawas Gorskis tvirtino, kad jei vyriausybė ir toliau nieko nedarys, tokių teismų bus tūkstančiai, o Iždo ministerija nukentėjusiesiems mokės milijardus zlotų.
Teisininkas panašiame teisme atstovaus ekologams, kurie prie bendro grupinio ieškinio „Apskundžiu smogą“ pasiūlė iki kovo prisidėti visiems norintiems.
Pastarasis advokato pareiškimas supykdė valdančiąją Teisės ir teisingumo partiją bei jos šalininkus. Premjeras Mateuszas Morawieckis aiškino, kad neteisinga dėl oro taršos kaltinti vien jų partiją, mat prieš tai šalį valdžiusios dabar opozicinės jėgos taip pat nieko doro nenuveikė.
Vyriausybę remiantis tinklapis „wPolityce“ įspėjo, kad ekologų teismai gali pakenkti vyriausybės kovai su smogu, nes Iždo ministerijai skiriamos baudos sumažins galimybę skirti daugiau lėšų oro kokybei gerinti.
Ekologai premjerą išjuokė, mat vyriausybė ir toliau pagrindiniu energijos šaltiniu laiko akmens anglis ir priėmė įstatymą, ribojantį vėjo jėgainių statybą.
Be to, dabartinė valdžia atmetė siūlymą plačiai finansuoti privačių gyventojų akmens anglimis kūrenamų katilų keitimą mažiau teršiančiais šiuolaikiniais.
Vokiečiai užsimojo ateityje teršti mažiau
Pavyzdį anglių negalinčiai atsisakyti Lenkijai parodė Vokietija. Šios šalies vyriausybės komisija susitarė, kad iki 2038 m. pabaigos turėtų nustoti deginti anglis energijai gaminti.
Remiantis federaliniu statistikos biuru, 2017 metais Vokietija iš anglių išgavo 37 proc. elektros energijos.
Iki 2022 metų pabaigos ketvirta pagal dydį pasaulio ekonomika taip pat ketina nutraukti branduolinės energijos gamybą.
