Tai – popiežiaus Pranciškaus mintis, kuria jis papildė per interviu italų žurnalisto Guido Gentili primintą afriklietišką patarlę: „Jei nori eiti greitai, eik vienas. Jei nori eiti toli, eik kartu su kitais“.
G.Gentili – ne tik žurnalistas, bet ir italų verslo naujienų dienraščio „Il Sole 24 Ore“ redaktorius. Neseniai dienraštis interneto svetainėje publikavo interviu su popiežiumi Pranciškumi.
Šis dienraštis priklauso Italijos pramonės federacijai, vienijančiai beveik 150 tūkstančių gamybos ir paslaugų įmonių.
Naujienų portalas „Vatican News“ perteikė keletą popiežiaus Pranciškaus ir G.Gentili minčių.
Gerovė kuriama kartu
Pasak G.Gentili, šiuo metu galima į priekį eiti labai greitai, ypač – pasitelkus technologijas.
„Kita vertus, dabartinėje visuomenėje jaučiamas neužtikrintumas, daug kam atrodo, kad horizontas yra aptemdytas.
Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje netgi įsteigta nauja ministerija, kuri turi rūpintis „vienatve“, – taip pokalbį pradėjo žurnalistas.
„Afrikietiška patarlė, – atsakė popiežius Pranciškus, – išreiškia vieną tiesą. Pavienis žmogus gali būti šaunus, tačiau augimas visada yra kiekvieno pastangų dėl bendruomenės gėrio rezultatas. Individualūs sugebėjimai gali būti išreikšti tik tada, kai yra palanki bendruomeninė aplinka.
Negalima manyti, jog pasiektas rezultatas yra paprasčiausia individualių sugebėjimų suma.
Tai sakau ne todėl, kad nuvertinčiau pavienius asmenis ar nepripažinčiau jų talentų, bet norėdamas priminti, jog niekas negali gyventi izoliuotai ar nepriklausomai nuo kitų.
Socialinis gyvenimas nėra sudarytas iš individualumų sumos. Tai visos tautos augimas“.
Naujos tvarkos poreikis
Interviu Šventasis Tėvas reziumavo pastabas, ne kartą išsakytas kituose susitikimuose ar dokumentuose, apimančiuose ne vien jo, bet ir jau daug metų Bažnyčios plėtojamos socialinės doktrinos principus.
Prieš „atliekų“ ir „išmetimo“ kultūrą, kurioje ir žmonės tampa išmestinomis atliekomis, jis priešpastatė žmoniją kaip šeimą.
O šeimoje augama ne išmetant kitus šeimos narius dėl savo sėkmės, bet švelnumu, solidarumu, širdimi. To reikia ir mūsų visuomeniniams santykiams ir mūsų institucijoms.
Pasak popiežiaus, išmetimo ir atliekų kultūra kyla ir yra stiprinama tokios ekonomikos, kuri į visą ko centrą pastato pinigus ir tik jiems paklūsta.
„Tuomet, kai centre nėra asmens, pinigų dauginimas virsta pagrindiniu ir vieninteliu tikslu. Taip kuriamos skurdo, vergovės bei atliekų struktūros.
Mums trūksta gebėjimo įsisąmoninti, jog esame išaugę iš tos pačios šaknies.
Toks sąmoningumas gimdo naujus įsitikinimus ir taip pat naujas ekonomikos formas, kuriose ekonominiai subjektai prisiima daugiau atsakomybės. Nepakanka paviršutiniškų korekcijų, reikia „naujos ekonominės tvarkos“, – sakė Šventasis Tėvas.
Susikūrė stabą
Jo teigimu, dabartinis finansų ekonomikos pirmumas prieš realiąją ekonomiką nėra atsitiktinis. Už jo yra žmogus, galbūt, liekantis anonimu, manančiu, jog pinigai kyla iš kitų pinigų. Tai klaidinga.
Pasak popiežiaus, tikrieji pinigai gimsta iš darbo. Ir būtent darbas asmeniui suteikia orumą, o ne pinigai.
Bedarbystė įvairiose Europos šalyse yra pasekmė tokios ekonominės sistemos, kuri nebepajėgia sukurti darbo vietų, nes į centrą pasistatė stabą – pinigus. Tad visiems reikia stengtis, kad į ekonomikos centrą grįžtų šeimos ir asmenys.
Popiežius vardijo kitus geros ekonomikos aspektus: turto paskirstymą, gerą įmonės ir teritorijos sąveiką, socialinę atsakomybę, gerovę įmonės viduje, moters ir vyro atlyginimų lygybę, pirmumo teikimą žmogui, o ne mašinai, teisingą atlygį.
Darbo vertė – ne tik atlygis
Daug dėmesio popiežius skyrė darbo vertei.
Pasak popiežiaus Pranciškaus, dažnai darbas siejamas tik su nuovargiu, kurio verčiau nebūtų. Tačiau iš tiesų visi žmonės yra patyrę, jog neturėti darbo yra blogiau nei dirbti. Ir ne vien dėl atlyginimo, bet ir dėl to, kad žmogus dirbdamas prisiima atsakomybę už save ir kitus, jaučia pasitenkinimą, sveiką pasididžiavimą, realizuoja sumanymus.
„Taip, darbas žmogų nuvargina, tačiau taip pat suteikia orumo.
Užtat subsidijos, kai jos nesiejamos su aiškiu tikslu padėti žmonėms arba grąžinti juos į darbą, sukuria priklausomybę ir mažina atsakomybę.
Darbas turi ir didele dvasinę vertę, nes tai būdas, kuriuo mes pratęsiame kūriniją, ją globodami ir rūpindamiesi“, – sakė Pranciškus.
Jo palinkėjimas įmonėms – kad jos saugotų darbo orumą ir pripažintų, kad svarbiausi ištekliai yra žmonės. Jos turi dirbti dėl bendro gėrio, būti atidžios vargšams. O daugeliui įmonių apskritai būtų pravartu peržiūrėti savo vertybes.
