– Jau keletą metų ir Lietuvoje madinga kalbėti apie laimės ekonomiką, įvairios veiklos laimės indeksus. Bet mados ateina ir praeina. Ar Laimingo darbo institutui negresia toks likimas? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo šio projekto sumanytojos, darbdavio įvaizdžio ekspertės Inesos Daugintaitės.
– Ne madų vaikydamasi sumaniau tokį projektą. Jau 15 metų užsiimu personalo atrankos veikla – bendrauju tiek su darbdaviais, tiek su ieškančiais darbo arba jį keisti norinčiais žmonėmis. Statistika tokia: dirbau su daugiau kaip 300 bendrovių, rengiau apie 10 tūkst. pokalbių įdarbinimo temomis.
Įsitikinau, kad žmonės dažnai keičia darbą dėl didesnio atlygio, bet tai – ne vienintelė priežastis.
Vis dažniau pasigendama ir kitokių dalykų. Žmogus numoja į darbą ir dėl nepasitenkinimo vadovais ar nejausdamas geros bendradarbių komandos.
Tai mane paskatino imtis pasitenkinimo darbe tyrimų, kuriuos vykdau jau 10 metų.
Bet iki šiol tai nebuvo mano pagrindinė veikla. Dabar galėsiu labiau gilintis į laimės pojūtį darbe lemiančias priežastis – kiek įtakos turi vadovavimas, komanda, kaip skiriasi požiūris regionuose, kaip tai priklauso nuo bendrovės tipo – ji privati ar valdiška.
Juk yra įstaigų, kuriose mokami maži atlyginimai, o vis vien jose žmonės dirba daug metų. Vadinasi, kažkas juos motyvuoja ten likti.
Matyt, mažą algą iš dalies atstoja kiti veiksniai, kurie leidžia žmogui jaustis laimingam darbe.
Reikia turėti galvoje, kad dabar į darbo rinką ateina karta, kuri sugeba neblogai uždirbti, bet jai, be algos, vis svarbesni kiti dalykai.
– Vadinasi, keičiasi žmonių vertybės?
– Taip. Keičiasi ir pačių darbdavių požiūris į darbuotojus. Atlygis paklausiems specialistams įmonėse gali būti panašus, bet žmonės renkasi darbo vietą, kur jie geriau jaučiasi, kur sudarytos kūrybiškesnės sąlygos ar geresni vadovai.
Pastebėjau, kad darbdaviams trūksta patikimos informacijos apie įmonės privalumus ar trūkumus. Atlikus tyrimus paaiškėja, ar darbuotojai jaučia darbo prasmę, ar patenkinti vadovavimu, komanda, galimybėmis tobulėti, bendrovės socialine atsakomybe.
Tuo ir užsiims mūsų institutas, padės darbdaviams suprasti, ką reikia tobulinti.
– Žadate darbuotojo laimės indekso tyrimais aprėpti 10 sudedamųjų dalių. Kurias jų laikote svarbiausiomis?
– Žinoma, sunku ginčytis, kad didžiajai daliai darbuotojų labiausiai rūpi alga, bet svarbu ir organizacijos stabilumas, jos įvaizdis ir, kaip minėjau, vadovavimo kokybė, vadovų pasirengimas ugdyti komandas, siekti grįžtamojo ryšio, santykiai su bendradarbiais.
Labai svarbu, kad bet kokį darbą atlikdamas darbuotojas jaustųsi dirbantis prasmingai, o tyrimai rodo: žmonės pasigenda prasmės darbe. Kartais darbdaviai pernelyg orientuojasi tik į darbo spartą ir rezultatus, o prasmingumas dingsta iš akiračio.
– Kalbate apie sąmoningai kuriamą glaudų vadovų ryšį su darbuotojais, bet girdėti žmonių skundų, kad kai kurie darbdaviai pasipūtę, visiškai nelinkę paisyti jų nuomonės, žvelgia į juos kaip ponai į tarnus.
Gal tokį mąstymą greičiau galėtų pakeisti ne jūsų institutas, o, pavyzdžiui, stiprios profesinės sąjungos?
– Mūsų instituto tikslas būtų ne perauklėti darbdavius, o su jais bendradarbiauti, suteikti jiems orientyrus, ką reikėtų daryti, kad jų įmonė būtų patrauklesnė darbuotojams, o kartu – ir konkurencingesnė, efektyvesnė.
Mes galėtume pateikti objektyvią informaciją ir tai leistų stebėti, kaip metai po metų keičiasi padėtis. Tai ilgalaikiai procesai. Lietuvoje pamažu keičiasi darbdavių mąstymas, požiūris į santykius su darbuotojais, todėl tikiu, kad mūsų tyrimai jiems duos naudos.
Mūsų institutas nesieks visų darbuotojų padaryti laimingų, tai nerealu, bet, manau, prisidėsime, kad Lietuvoje laimės darbe indeksas ilgainiui vis kiltų.
Kviesime bendradarbiauti ekspertus, mokslo įstaigas ir drauge rengsime instrumentus, kurie pravers darbdaviams.
– Ar tikitės, kad jūsų institutas išsilaikys iš paslaugų darbdaviams, kurias finansuos tyrimus užsakančios įmonės?
– Taip, tai bus mūsų finansavimo šaltinis, kitokių dar nesame numatę. Paslaugas teiksime ne tik verslo bendrovėms, bet ir valstybinėms įmonėms, dalį savo pajamų galėsime skirti ir nevyriausybinių organizacijų veiklai tirti.
Mūsų institutas bus nedidelis, dar negaliu pasakyti tikslaus darbuotojų skaičiaus, bet tikimės, kad jis natūraliai pamažu augs.
Be to, plėtosime ryšius su mokslininkais, kuriems galėsime pateikti užsakymų.
