Niekas neabejoja, kad pagrindinė Kanados, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Japonijos ir JAV vadovų susitikimo tema bus Jungtinių Valstijų protekcionizmas – mėginimai muitais apginti savo rinką.
Mat JAV šįmet apmokestino į šalį įvežamą plieną ir aliuminį, ketina nustatyti muitą daugybei kiniškų prekių.
Atitinkamai ES jau pasirengė atsakomiesiems veiksmams.
Tad nieko nuostabaus, kad dar iki susitikimo Vokietijos kanclerė Angela Merkel derino savo poziciją su Kanados premjeru Justinu Trudeau, o Prancūzijos prezidentas išvis pagrasino Donaldui Trumpui nepasirašysiantis deklaracijos, jei JAV nepadarys nuolaidų dėl muitų, susitarimo su Iranu ir klimato sutarties.
Piktinasi ir politikai
Vienybės dėl muitų nėra ir pačioje Amerikoje.
„Nežinau, kaip jūs, bet aš vasarą mėgstu išgerti bokalą šalto alaus. Tikrai dėl D.Trumpo muitų pabrangs aliuminis, o juk karščiai tik prasideda“, – tviteryje paskelbė senatorius demokratas Timas Kaine’as, turėdamas galvoje, kad alus dažniausiai išpilstomas į aliuminio skardines.
Neatsilieka ir respublikonai. „Tai turės rimtų pasekmių vartotojams, verslininkams ir darbuotojams“, – įspėjo įtakingas Senato Finansų priežiūros komiteto vadovas Orrinas Hatchas, neslepiantis noro pakeisti dabartinę vyriausybės politiką muitų klausimu.
Bijo, kad sumenks paklausa
Jaudinasi ir Kentukio valstija, kurioje už respublikonų iškeltą D.Trumpą per rinkimus balsavo net 62,5 proc. gyventojų.
Tačiau dabar vietos verslininkai niršta dėl prezidento sprendimų. Mat vienas pagrindinių valstijos pajamų šaltinių yra burbonas. O būtent jis pateko į ES sudarytą prekių, kurioms nuo liepos įsigalios atsakomieji muitai, sąrašą.
„Tikiuosi, šis konfliktas greitai bus užglaistytas“, – diplomatiškai sakė Luisvilio, kuris vadinamas burbono sostine, meras Gregas Fisheris.
Tačiau apie milijoną dolerių (852 mlrd. eurų) į amerikietiško kukurūzų viskio gamyklas investavę vietos verslininkai kur kas kategoriškesni: pasak jų, ginčai dėl muitų labai kenkia šiai pramonės šakai ir JAV vartotojams.
Nieko keista, kad jie protestuoja. Juk pernai JAV į Europos Sąjungą eksportavo stipriųjų gėrimų už 790 mln. dolerių (673 mln. eurų), o iš Kentukio burbono buvo išplukdyta už 154 mln. dolerių (131,2 mln. eurų). Jei ES jis pabrangs ketvirtadaliu, paklausa smarkiai sumažės.
Sukilo netgi rėmėjai
JAV koncernų vadovai apskaičiavo, kad įvedus muitus aliuminiui ir plienui dėl vienos šiame sektoriuje sukurtos darbo vietos išnyks 18 kitose srityse.
Tad nieko keista, jog prieš šią idėją stojo ir vieni pagrindinių respublikonų rėmėjų – milijardieriai broliai Charlesas ir Davidas Kochai.
Jie paskelbė rengsiantys ilgalaikę viešųjų ryšių kampaniją, skirtą laisvajai prekybai propaguoti ir nukreiptą prieš protekcionizmą.
Tad D.Trumpo laukia sudėtingas susitikimas su kitų labiausiai išsivysčiusių valstybių vadovais Kvebeke, o po jo – įnirtingos kautynės pačiose Jungtinėse Valstijose. („Spiegel.de“, LR)
