Rusijos piliečių planai investuoti Klaipėdoje – migloti

„Jau pirmajame įmonės vystymo etape planuojama įdarbinti ne mažiau 20 vietinių kvalifikuotų specialistų (...) Šiuo metu akcininkai aktyviai ieško papildomo finansavimo šaltinių ir vertina galimybes finansuotis arba sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) būdu, arba per dalies akcijų viešą pasiūlymą per IPO (pirminį viešą pasiūlymą – BNS) iki 5 mln. eurų“, – BNS sakė bendrovės įgaliotas atstovas Stasys Planutis. 

Pasak jo, pagrindinę veiklą „Nanopowder plant“ ketina pradėti kitais metais.

Bendrovė „Nanopowder Plant“ Registrų centre užregistruota kovo 30 dieną, jos įstatinis kapitalas yra 25 tūkst. eurų, jai vadovauja Vsevolodas Kizneris. Registrų centro duomenimis, be V. Kiznerio, bendrovės akcininkai yra Nikita Volodinas, Michailas Strelcovas ir Maksimas Filamofitskis.

Rusijos portaluose BNS pavyko rasti, kad V. Kizneris vadovauja Kaliningrado srities įrangos prekybos bendrovei „TD Metal Komplekt“, jis yra bent vieno patentų autorius. Rusijos Federalinė intelektualinės nuosavybės tarnyba nurodo, kad Vsevolodas ir Aleksandras Kizneris (jie gali būti broliai) sukūrė patentą, susijusį su milteline metalurgija. 

Pasak viešai prieinamos informacijos, N. Volodinas 2015 metais dirbo vienos didžiausių aliuminio kompanijų pasaulyje „Rusal“ Krasnojarsko gamykloje. Jis yra baigęs Krasnojarsko valstybinį spalvotųjų metalų ir aukso universitetą. 

Apie kitus du „Nanopowder Plant“ akcininkus jokios informacijos rasti nepavyko. Daugiau žinių apie „Nanopowder plant“ akcininkus nepateikė ir S. Planutis, su jais susisiekti nepavyko ir BNS. Registrų centro duomenimis, visi 4 asmenys gyvena Maskvoje.  

S. Planutis teigia, kad Rusijos verslininkai norėjo vystyti gamybą Europos Sąjungoje, o Lietuva esanti arčiau, čia yra daugiau kvalifikuotų rusakalbių, ypač Klaipėdos krašte. Verslininkai esą ieškojo ryšių su Lietuva ir per ambasadą Rusijoje. 

Maskvoje gimęs ir daug metų gyvenęs inžinierius S. Planutis aiškino, kad ne jis rekomendavo „Nanopowder plant“ akcininkams investuoti Lietuvoje – dėl to jie jau buvo nusprendę anksčiau. S. Planutis Druskininkuose yra įkūręs viešąją įstaigą ir vysto veiklą, susijusią su elektromobiliais ir jų populiarinimu.

Lietuvos ambasadorius Maskvoje Remigijus Motuzas patvirtino, kad Rusijos verslininkai pernai kreipėsi į ambasadą. 

„Jūsų minima įmonė kreipėsi į Lietuvos ambasadą Rusijoje, į komercijos atašė, dėl metalų nanomiltelių gamybos projekto galimybių Lietuvoje. Įmonei buvo suteikta bazinė informacija apie investicinį klimatą Lietuvoje ir apie įmonės ketinimus buvo informuota „Investuok Lietuvoje“, – BNS komentavo R. Motuzas. 

Ambasados Rusijoje komercijos atašė Remigijus Kabečius teigė konsultavęs vieną iš minėtų verslininkų. 

„Vsevolodas Kizneris buvo kreipęsis į mane 2017 metų kovą ir tiek, aš tada jį pakonsultavau, papasakojau apie investavimo sąlygas. Buvau rekomendavęs kreiptis į „Investuok Lietuvoje“, – BNS sakė R. Kabečius. 

Užsienio investicijas skatinanti agentūra „Investuok Lietuvoje“ BNS teigė, kad „Nanopowder plant“ į agentūrą tiesiogiai nesikreipė, ji komunikavo tik su ambasada Rusijoje. 

„Praėjusių metų pradžioje gavome užklausą iš komercijos atašė Maskvoje apie Rusijos verslininką, ieškantį kapitalo šaltinių. Kadangi verslo finansavimo šaltinių paieška nėra mūsų veiklos sritis, o interesantas neatitiko mūsų tikslinio kliento kvalifikacijų, padėti niekuo negalėjome. Tą ir atsakėme p. Kabečiui, parekomenduodami kelis rizikos kapitalo fondus. Nei tada, nei vėliau su pačiu verslininku ar jo vėliau įsteigta lietuviška bendrove kontaktų neturėjome”, – BNS sakė „Investuok Lietuvoje“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorius Dalius Morkvėnas. 

IT ekspertas Marius Pareščius suabejojo Rusijos verslininkų numatyta verslo Lietuvoje finansavimo schema – per sutelktinį finansavimą arba IPO. 

„IPO yra, kai tu turi kompaniją, kuri vykdo rimtą veiklą, esi praėjęs kelis investicinius etapus ir tu jau nori išeiti į rinką, kur prekiauja tavo akcijomis, tau reikia sulaukti bent 3–10 metų brandumo laikotarpio, tu turi parodyti savo augimo tendenciją, tas augimas turi būti žymus“, – BNS sakė M. Pareščius. 

Pasak jo, jeigu būtų kalbama apie investicijų pritraukimą per kriptovaliutas, tam dabar yra ne pats palankiausias metas. 

„Jeigu šis klausimas būtų užduotas pernai, tai ICO (pradinis monetų pasiūlymas, angl. initial coin offering – BNS) būtų geras būdas susirinkti pinigus ir paskui juos grąžinti per kažkokią naudą, kurią gaus įmonės ar žmonės, kurie investuos kriptovaliutomis. Jeigu šnekėtume apie šiandieną, nerekomenduočiau pradėti (...) Kriptovaliutų kainos nukritusios ir žmonės labai nenoriai investuoja šiuo metu“, – argumentavo ekspertas. 

M. Pareščius abejojo ir sutelktinio finansavimo schema – sunku būtų tikėtis tokiu būdu pritraukti kelis milijonus eurų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto mokslo darbuotojas Viktoras Grigaliūnas teigė, nanomiltelių gamyba yra perspektyvi, bet reikalauja daug žinių. 

„Manau, kad jos turi didžiulę perspektyvą, ypač turint galvoje nanokompozitus ir jų taikymą. Yra įvairiausios technologijos tokių dalelių gaminimui, sąnaudos nėra didelės pagaminimui, bet reikia didelės kvalifikacijos, o jų kaina tikrai milžiniška. Jeigu nori nusipirkti aukso nanolazdelių tirpalą, mikrogramas ar keli kainuoja 500 eurų ar panašiai. Jų poreikis tikrai yra“, – BNS sakė V. Grigaliūnas. 

Jo teigimu, nanomiltelių pritaikymas yra ypač platus. 

„Nanomilteliai naudojami laidžių keramikų formavimui, kurios veikia kaip elektrolitas, joninis laidininkas kuro elementuose (...) Ypač populiarūs nanokompozitai, keičia medžiagų savybes, suteikia unikalias savybes. Gali būti nanožvaigždės, nanolazdelės, įvairiausių metalų – aukso, sidabro – kurios keičia optines, laidumo, mechanines savybes“ –  sakė V. Grigaliūnas.

KTU Gamybos inžinerijos katedros docento Mariaus Rimašausko žiniomis, pramoninė nanomiltelių, skirtų 3D spausdinimui, gamyba Lietuvoje bent jau kol kas nevyksta. 

„Nanodalelių visokių yra, gal yra biotechnologijų įmonių, kurios kažką daro, bet 3D spausdinimui tikrai nežinau“, – BNS sakė M. Rimašauskas. 

„Nanopowder plant“ pranešė, kad gamins skirtingų metalų ir jų oksidų nanomiltelius, kurie yra panaudojami įvairiose srityse, pavyzdžiui, vykdant pasluoksnį objekto auginimą ar sintezę, pasitelkiant kompiuterinį 3D modeliavimą.

Klaipėdos LEZ, kur ketina kurtis Rusijos verslininkai, atstovas BNS sakė, jog „Nanopowder Plant“ yra gavusi adresą LEZ teritorijoje ir įsteigusi įmonę Lietuvoje, jos laukia dar mažiausiai du etapai.  

„Įmonės, norinčios investuoti Klaipėdos LEZ, turi praeiti tris etapus. Pirmasis – gauna adresą, įsteigia Lietuvoje įmonę ir atidaro banko sąskaitą, praeidami visas banko patikras dėl pinigų plovimo ir t.t. Antras etapas – LEZ išduoda leidimą veiklai, kai įmonė ir LEZ pasirašo sutartį ir sumokamas pradinis įnašas. Sutartis pasirašoma tik tam tikroms veikloms, kurios leidžiamos pagal Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos įstatymus. Trečias etapas – investuotojas turi pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai nepriklausomų auditorių patvirtintą ataskaitą apie lėšas investicijoms“, – BNS sakė Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės pardavimų vadovas Vaidas Velykis. 

Vasarį BNS rašė, jog Klaipėdos LEZ į miltelių ir aliejinių ekstraktų gamyklą bei laboratoriją ketina investuoti neseniai Lietuvoje įsteigta įmonė „Capella Baltica“ – jos akcininkas ir vadovas yra Jevgenijus Strazdingas Zotovas, Registrų centro duomenimis, gyvenantis Ispanijoje. Tačiau Tarptautinės tiriamosios žurnalistikos konsorciumo surinkti duomenys iš „Panama Papers“ tyrimo rodo, kad J. Strazdingas yra registruotas Maskvoje, jis taip pat yra buvęs Mergelių salose registruotos bendrovės „Capella Star Group“ akcininkas.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas tuomet BNS tikino neturintis pagrindo abejoti šio žmogaus galimybe vykdyti įsipareigojimus, o LEZ negali išsamiai pasitikrinti investuotojo – anot jo, LEZ pasirašo sutartis su lietuviškomis bendrovėmis, kurios turi atsidaryti sąskaitas Lietuvos bankuose.