Ar aukštosios mokyklos diplomas – tai bilietas į karjeros traukinį, kuris gyvenimo bėgiais nudundės be jokių sustojimų? Tai – iliuzija. Tačiau avarijų, kai darbų ir karjeros traukinys nuskrieja nuo bėgių, galima išvengti. Ar bent jau sušvelninti jų pasekmes. Kaip?
Pirmiausia – pasirinkus tinkamą kelionės kryptį.
„Profesinis orientavimas šiuo metu turi jas tris. Viena jų – tai profesinis informavimas, kai mokiniai supažindinami su tam tikromis profesijomis. Kita kryptis – profesinis konsultavimas, trečia – tai ugdymas karjerai“, – sakė Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos Ugdymo karjerai centro vadovė, karjeros planavimo mokytoja, karjeros konsultantė Giedrė Valaitienė.
Jos teigimu, bene svarbiausia šioje trijulėje yra paskutinė kryptis, nes šiuolaikinė karjera yra suvokiama ne kaip baigtinis, bet kaip visą gyvenimą trunkantis procesas. Tad ir karjera yra tai, kas žmogų padaro laimingą.
„Aplinka sparčiai kinta. Ji verčia ir jauną, ir vyresnį žmogų neretai keisti profesinę veiklą. Ugdymas karjerai ir yra tai, kad vėliau padeda įžvelgti iššūkius, suvaldyti stresą, sugalvoti naują veiklos sritį. Ir joje irtis tolyn“, – kalbėjo G.Valaitienė.
Kaip tai vyksta?
Kaip ugdymas karjerai vyksta pačioje J.Miltinio gimnazijoje? „Atsižvelgiant į mokinių poreikį, rengiamos ir individualios, ir grupinės konsultacijos. Yra ir karjeros pamokos, per kurias jaunesni gimnazistai išklauso savęs pažinimo bei galimybių pasirinkti studijas kursą“, – sakė G.Valaitienė.
Vyresniesiems gimnazistams skiriamos karjeros projektavimo bei valdymo pamokos, per kurias kalbama ir apie įsidarbinimo galimybes, ir apie gyvenimo aprašymą, ir motyvacinius laiškus.
„Vaikams kyla daug klausimų, apninka ir abejonių. Jie nežino, kas ta karjera, ir tai juos baugina. Jiems dar sunku suvokti, kodėl renkantis profesiją reikia atsižvelgti ir į savo pomėgius.
Yra ir tokių, kurie nuvertina save, bijo tėvų spaudimo. Neretai vaikai yra gabūs vieniems dalykams, bet tėvai nori išryškinti kitas jų savybes.
Turiu patirties, kai pavyko įtikinti tėvus, ir vaikai tapo laimingi galėdami realizuoti savo sumanymus“, – kalbėjo karjeros konsultantė.
Dar viena situacija, kurioje abiturientai puola ieškoti karjeros konsultantų, – tai stojamųjų laikas, kai vieniems nusišypso sėkmė, kitus pravirkdo nesėkmės.
„Su vienais tenka džiaugtis, kitus – padrąsinti. Kas vasarą man tenka dirbti iki paskutinio stojamųjų turo, nes ištikus nesėkmei kartu su abiturientais ieškome alternatyvų.
O ir tėvams dažnai besikeičianti stojamųjų tvarka kelia daug neaiškumų ir nerimo. Tad karjeros mokytojas yra ir informacijos skleidėjas, ir pačių tėvų konsultantas“, – užsiminė G.Valaitienė.
Nebebėga nuo profesijų
G.Valaitienė sakė pastebėjusi ir tai, kad ne tik vaikus, bet ir tėvus vis mažiau baugina profesinis mokymas. „Pamažu pradedame lygiuotis į tikrus Vakarus, pavyzdžiui, Vokietiją. Ten visiškai normalu, kad 60–70 proc. abiturientų stoja į kolegijas ar profesinio mokymo mokyklas. Bet Lietuvoje dar dažnokai siekiama bet kokio aukštojo mokslo diplomo. Tai išsigimusios mokymo sistemos požymis, kai baigę universitetus žmonės traukia įgyti amato į profesinę mokyklą“, – kalbėjo G.Valaitienė.
Tad profesinis konsultavimas yra ir pačios visuomenės ugdymas. Laikas ir jai atsikratyti stereotipų ir suvokti, kad bet kokia studijų pakopa yra svarbi ir reikalinga. Ir kad pasirinkta veiklos sritis atneša žmogui naudą ir laimę, o ne madinga specialybė. Jei žmogus dirba mėgstamą darbą, ir pinigai jį prisiveja, ir sėkmė.
Madingų specialybių pagunda
„Kasmet atliekame karjeros planavimo tyrimą – apklausiame dešimtokus. Jiems pravartu pamąstyti apie tai, ką norėtų dirbti, ir pagalvoti apie individualų mokymosi planą.
Tos apklausos liudija, kad kone visi jie nori studijuoti universitetuose. Bet kai jų paklausiama, kokius mokomuosius dalykus tai studijų sričiai reikia pasirinkti, net neįsivaizduoja.
Taip jie plaukioja bendrame madingų specialybių sraute“, – sakė Vilniaus Žirmūnų gimnazijos karjeros pedagogė Jolanta Burzdikienė.
Jos teigimu, apskritai žemesnių klasių gimnazistai labiau linkę rinktis tuos mokomuosius dalykus, kurie lengviau sekasi ar kurių mokytojai patinka. Bet tai – netinkamas būdas.
„Juk norint pakeliauti pirmiausia reikia įsigyti kelialapį, o tada jau krautis lagaminą. O kur keliauti? Tam reikia vizijos.
Reikia save pažinti – įsivaizduoti darbo dieną, vietą, žmones, atsižvelgti į vertybes. Visa tai padės pasirinkti kelionės kryptį link tikslo – studijų programos ar aukštosios mokyklos“, – aiškino J.Burzdikienė.
Iš anksto svarstoma ir tai, kokių specialistų prireiks ateityje, pavyzdžiui, po šešerių septynerių metų.
Įžvalgų atsiranda stebint aplinkos pokyčius, ekonomiką, darbo rinkos tendencijas. „Atsiranda būtinybė su gimnazistais kalbėti ir apie kompetenciją – apie gebėjimą keisti profesiją, jei to gyvenime prireiktų“, – užsiminė pašnekovė.
Prestižas ir troškimai
„Yra gabių mokinių, kurie turi daug galimybių rinktis. Jiems apsispręsti taip pat nėra paprasta, kaip ir ne tokiems gabiems.
Yra buvę, kad abiturientai įstoja į tas valstybės finansuojamas vietas, kur konkurencija – didžiausia, bet po pirmojo semestro keičia studijų programą. Jų pažymiai leido pasirinkti prestižinę profesiją, bet pomėgiai kviečia visai kitur“, – pasakojo J.Burzdikienė.
Būna ir tokių atvejų, kai tik baigę studijas ir pradėję dirbti jaunuoliai supranta, kad pasuko ne tuo keliu. Nes profesijos realybė – kitokia, nei įsivaizdavo.
Norai ir galimybės
„Progimnazinio amžiaus vaikai dar nejunta jokio nerimo dėl savo karjeros. Nerimas atsiranda vėliau, gimnazijoje, kai tenka rinktis individualų mokymosi planą. Štai tada kviečiame į pokalbius ir tėvus, ir vaikus, supažindiname su aukštųjų mokyklų priėmimo sistema, nurodome, kokius egzaminus būtina išlaikyti“, – įžvalgomis pasidalijo ir Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos karjeros koordinatorė Edita Rabizaitė.
Jos teigimu, gimnazijoje daugumai vaikų netrūksta motyvacijos mokytis.
Žinodami, kas sudaro stojamųjų pareinamąjį balą, jie iš anksto pradeda planuoti – dalyvauja olimpiadose, konkursuose, kuriems reikia – siekia sporto laimėjimų. O ir pamokų tvarkaraštis paskutinius dvejus mokslo metus priklauso nuo to, kokią savo ateitį regi jaunas žmogus.
„Užtat tėvai, planuodami vaikų ateitį, dar labai dažnai galvoja tik apie jų gaunamus pažymius. O kas iš jų? Labai dažnai nustembama sužinojus, kad ugdymas karjerai – tai kokybiško, laimingo gyvenimo planavimas. Ir kad žmogus turi dirbti tai, kas jam patinka, kuo jis domisi, ir pagal tai pasirinkti studijų programą“, – aiškino E.Rabizaitė.
O ką daryti tiems, kurių troškimai – dideli, o gebėjimai – kuklūs: kai norai pranoksta galimybes?
„Tokius mokinius konsultuoti tenka individualiai. Kaip ir tuos, kuriems patiems nepavyksta surasti atsakymo, ko jie nori. Susitikimui su jais laiko skiriama kartą per savaitę. Kartais konsultacijų ateina ir visa šeima.
Yra vaikų, kurie sunkiai atlieka būtinuosius darbus, nenoriai lanko mokyklą. Jie save regi kaip asmenybę, pasitiki savimi. Bet mokytojai paprastai mato kitokį vaizdą.
Tai būna sudėtingas konsultavimas. Nėra paprasta išgirsta tai, ko nenorima girdėti, – kalbėjo E.Rabizaitė. – Vis dėlto nevalia rūšiuoti vaikų į gabius ar negabius. Tiesiog kiekvienam reikia atrasti savo sritį.“
Tikėtina, kad siekti tikslo lengviau bus ir tiems vaikams, kurių gebėjimai – kitokie. Nes nuo šių mokslo metų atsiranda ir brandos darbas – vienas iš būdų, kuris suteiks papildomą tašką pereinamajam balui į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje.
Dar viena naujovė – tai savanorystė. Tikėtina, kad tai ypač pravers vaikams, kurie nėra akademiškai gabūs, bet turi kitokių kompetencijų. Nes tam tikras laikas, skirtas savanorio darbui, taip pat pridės taškų prie pereinamojo balo. Patarimai abiturientui – tartis ir domėtis
1. Pasitark su klasės kuratoriumi ar mokyklos ugdymo karjerai konsultantu, kurie padės įsivertinti norus bei gebėjimus ir pasirinkti labiausiai tinkantį mokymosi ar studijų kelią.
2. Išsiaiškink, kuriose profesinio mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose ir kokias programas gali studijuoti: www.aikos.smm.lt.
3. Susipažink su visomis dominančiomis specialybėmis – ką reikės mokytis, ką galėsi dirbti. Pasverk dominančių specialybių variantus ir trūkumus, galimybes įsidarbinti: www.ldb.lt.
4. Susipažink su brandos egzaminų laikymo tvarka: www.nec.lt.
5. Susipažink su priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas grafiku ir tvarka: www.lamabpo.lt.
6. Įvertink savo galimybes įstoti į dominančią studijų programą. Pasinaudok specialia konkursinio balo skaičiuokle ir pernai įstojusiųjų balų statistika: www.lamabpo.lt.
7. Nuspręsk, ar neįstojęs į valstybės finansuojamą vietą norėsi ir galėsi mokėti už studijas. Sužinok dominančių studijų kainą. Susipažink su valstybės remiamų paskolų tvarka: www.vsf.lt.
8. Pasidomėk, kaip įvertintos tave dominančios aukštųjų mokyklų studijų programos: www.skvc.lt.
9. Išsiaiškinęs norus, gebėjimus ir galimybes pasirink savo mokymosi ar studijų kelią. Kreipkis į profesinio mokymo įstaigą, kurioje nori įgyti profesinę kvalifikaciją, arba užpildyk interneto svetainėje pateikiamą bendrojo priėmimo prašymo studijuoti formą: www.lamabpo.lt.
