Vienas tokių profesionalų – žemės ūkio ministras 56-erių Bronius Markauskas.
Nuo 2000-ųjų gimtajame Triušelių kaime (Klaipėdos r.) pieno ūkį kartu su motina Sofija Markauskiene valdantis inžinieriaus elektriko specialybę turintis politikas seniai garsėja ir aktyvia visuomenine veikla, ir pastangomis apginti žemdirbių interesus.
Tačiau tie patys interesai gali jam ir apkartinti gyvenimą. Mat bent jau pieno rinkos dalyviai įsitikinę, kad B.Markauskas negali būti objektyvus sprendžiant šio sektoriaus reikalus, nes yra glaudžiai susijęs su vienu rinkos dalyvių – kooperatyvu „Pienas LT“.
Deklaracijos – painios
„Tai bus išskirtinė galimybė – žemdirbiai neturės ko kaltinti, nes ministro poste bus vienas iš savų“, – prieš keletą mėnesių agentūrai BNS kalbėjo žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas.
Ministras iš tiesų šioje organizacijoje yra savas, nes dalyvavo dar kuriant patį kooperatyvą 2009 metais, o iki praėjusių metų lapkričio buvo ir vienas jo valdybos narių.
Tai įrašyta ir Valstybinei tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktoje „valstiečio“ viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje deklaracijoje.
Joje nurodyta, kad nuo 2011-ųjų iki 2016 metų lapkričio 7 dienos B.Markauskas buvo „Pieno LT“ kolegialaus valdymo organo, kitaip tariant, valdybos narys.
Taip pat įrašyta, kad iki tos pačios datos jis darbavosi ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos valdyboje.
Kol nebuvo išrinktas į parlamentą, B.Markauskas dalyvavo Klaipėdos rajono tarybos veikloje.
Tačiau 2015 metais VTEK pateikęs deklaraciją jis net neužsiminė nei apie asociaciją, nei apie kooperatyvą.
Beje, rajono tarybos etikos komisija užpernai nustatė, kad B.Markauskas, kaip ir keletas kitų tarybos narių, pažeidė įstatymą pavėlavęs pateikti interesų deklaraciją.
Baksnoja į motiną
Praėjusių metų gruodį ministras, deklaruodamas ryšius su fiziniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, nurodė ūkį turinčią savo motiną.
Tačiau nė žodžiu neužsiminė apie tai, kad šis ūkis yra kooperatyvo „Pienas LT“ narys ir pajininkas, nors dėl to gali kilti interesų konfliktų.
„Pajus niekada nebuvo mano. Visą laiką ūkis priklausė mano motinai. Iš kooperatyvo valdybos aš jau pasitraukiau.
Tik labai gaila, jei mano ankstesnė veikla taptų kliūtimi „Pienui LT“ ateityje, nes įdėta labai daug darbo“, – apie savo ryšius su kooperatyvu „Lietuvos rytui“ sakė žemės ūkio ministras.
Paklaustas, kodėl savo deklaracijose detaliai neatskleidė motinos valdomo ūkio ryšių su kooperatyvu, B.Markauskas aiškino gana aptakiai: „Nedeklaravau, bet kalbėjomės apie tai. Ši situacija ir VTEK, ir Vyriausiajai rinkimų komisijai yra žinoma.“
Beje, pagal „Pieno LT“ nuostatus, į valdybą gali būti renkamas tik kooperatyvo narys. O juo tampama tik sumokėjus pajinį įnašą.
Tačiau B.Markauskas, atrodo, sugebėjo būti valdybos nariu ir neturėdamas pajaus.
Patikėjo kurti strategiją
Žemės ūkio ministras jau viešai buvo užsiminęs apie galimybę nusišalinti, jeigu tektų priimti su šiuo kooperatyvu ar kitais pieno sektoriaus dalyviais susijusius sprendimus.
Tačiau bent pirmosiomis darbo savaitėmis B.Markauskas elgėsi priešingai.
Vargu ar gali būti vien sutapimas, kad šiuo metu Pieno tarybai, kurią sudaro pieno gamintojai, perdirbėjai bei valstybės institucijų atstovai, pirmininkaujančiam N.Narauskui patikėta sukurti ir visą šio sektoriaus strategiją.
Jos viziją „Pieno LT“ vadovas sausio viduryje pristatė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir žemės ūkio ministras. Ir N.Narausko adresu žarstyte žarstė pagyrimus.
Dabar Lietuvos pieno ūkis – lyg skęstantis „Titanikas“. 25 metus pieno sektorius traukiasi, karvių mažėja, pieno gamyba mažėja.
Todėl reikia lenkti galvą, kad atsirado žmogus, kuris bando plačiau mąstyti, ir dar iš pieno gamintojų, o ne perdirbėjų“, – portalas „Manoukis.lt“ citavo B.Markausko žodžius, skirtus strategiją kurti pasiryžusiam N.Narauskui.
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ ministras irgi neslėpė, kad strategiją kuria „Pieno LT“ vadovas, o Pieno tarybai ją tikimasi pristatyti šio mėnesio pabaigoje arba kovo pradžioje.
Teko keisti darbotvarkę
Savo ruožtu pačioje Pieno taryboje gausėja su dabartiniais valdančiaisiais susijusių asmenų.
Antai Žemės ūkio rūmai, kuriems anksčiau vadovavo B.Markauskas, o po jo – dabartinis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas, nusprendė nebeteikti tarybos veikloje dalyvavusio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ vadovo Vytauto Lekešio kandidatūros.
„Rotacija, aišku, nėra blogai. Tačiau akivaizdu, kad tam tikrų grupių įtaka darosi vis didesnė.
O to siekiama neatsižvelgiant į darbą ar rezultatus.
Taryboje sėdi N.Narauskas, į ją pateko Jonas Kuzminskas iš kooperatyvo „Pieno gėlė“, kuris nuolat proteguojamas“, – aiškino V.Lekešys.
Mat „Pieno gėlės“ vienas įkūrėjų ir buvęs vadovas yra šiuo metu valdžioje esantis A.Stančikas.
„Lietuviško pieno“ pirmininkui keisti pasirodė žemės ūkio ministro svarstymai nusišalinti priimant sprendimus dėl kai kurių pieno sektoriaus įmonių.
„Koks tada iš jo ministras, jei teks nusišalinti?
Tačiau dabar, matyt, jis kažko jau išsigando.
Juk praėjusią savaitę B.Markausko darbotvarkėje buvo nurodyta, kad jis dalyvaus „Pieno LT“ narių susirinkime.
Bet likus dienai iki susirinkimo šis įrašas kažkodėl išnyko“, – pasakojo V.Lekešys.
Pats kooperatyvas „Pienas LT“ šiuo metu baigia įrengti daugiau nei 40 mln. eurų kainavusią perdirbimo gamyklą.
Tačiau Europos kovos su sukčiavimu tarnyba OLAF pernai pradėjo tyrimą dėl šiam fabrikui suteiktos ES paramos panaudojimo teisėtumo.
Akcijos ar pajai neturi kelti konfliktų
Vytautas Sinkevičius
Mykolo Romerio universiteto Viešosios teisės instituto profesorius
„Konstitucija nedraudžia Seimo nariui ar atitinkamai ministrui turėti akcijų ar pajų ir gauti pajamų, pavyzdžiui, iš dividendų. Tačiau neleidžiama įmonėse ar įstaigose eiti kokių nors kitokių, net ir garbės, pareigų ir gauti už tai atlyginimo. Kitaip tariant, draudžiama gauti bet kokios materialinės naudos.
Tapęs Seimo nariu ar ministru politikas turi staigiai nutraukti tokius ryšius, o kad nekiltų jokių konfliktų, reikėtų ir nusišalinti svarstant su tokia įmone susijusius klausimus. Aišku, sudėtinga suvokti, kaip galima nusišalinti nuo žemės ūkio reikalų, jei esi žemės ūkio ministras.“
Aktyviai protestuodamas yra net nukentėjęs
Šių metų sausį Briuselyje vyko Europos Sąjungos valstybių žemės ūkio ministrų susitikimas, o šio miesto gatvėse tuo metu pieno gamintojai protestavo prieš ES ketinimą pradėti prekybą anksčiau intervenciniu būdu supirktais pieno miltais.
Už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos komisaras Philas Hoganas tuomet stebėjosi ūkininkų veiksmais, nes pieno kainos nuo rugpjūčio pakilo net ketvirtadaliu, o tai nemažai lėmė ir EK priimti sprendimai: „Sunku suvokti šių protestų prasmę.“
Tačiau žemės ūkio ministras B.Markauskas prisidėjo prie protestuotojų ir netgi užsivilko jų aprangą.
Tai buvo ne pirma protesto akcija, kurioje aktyviai dalyvavo dabartinis ministerijos vadovas.
2003 metais B.Markauskas ir kiti ūkininkai surengė kai kurių kelių į Latviją ir Lenkiją, taip pat automagistralės prie Klaipėdos blokadą reikalaudami didesnės paramos pieno gamintojams. Blokadą žemdirbiai nutraukė tik gavę Vyriausybės pažadą skirti pieno gamintojams 56 mln. litų (dabar – 16,22 mln. eurų).
2004 metų rugsėjį teismas B.Markauskui skyrė 60 parų arešto atidedant bausmę vieniems metams. Kartu buvo nuteisti 4 ūkininkai.
Bet 2013 metų pabaigoje Europos žmogaus teisių teismas paskelbė, jog bausmė buvo neproporcinga, nes demonstracija vyko be smurto, tuo pat metu vykstant žemdirbių deryboms su Vyriausybe.
Vyriausybei sprendimą apskundus, 2015 metais to paties teismo Didžioji kolegija pakeitė sprendimą ir paskelbė, kad Lietuva turėjo teisę nubausti ūkininkus areštu.
