FNTT parlamentarų kreipimąsi gavo jau savaitės pradžioje, bet, anot tarnybos atstovės Rūtos Andriuškaitės, sprendimai kol kas nėra priimti.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje statoma gamykla, kuriai jau skirta 14,7 mln. eurų ES paramos, turėjo būti baigta dar 2013 metais, bet kol kas joje gamyba nevyksta. Užtat kooperatyvas paprašė dar 4 mln. eurų, kad galėtų užbaigti projektą.
Kaip anksčiau „Lietuvos rytui“ pasakojo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas, pinigus numatyta investuoti į džiovyklą ir vandenvalos įrenginius. Vadinamoji šlapių produktų perdirbimo linija gamykloje neva jau įrengta. Čia ketinama gaminti pieno ir pieno išrūgų baltymus.
Pagal sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) kooperatyvas iki kitų metų liepos 20 d. privalo įsigyti ir sumontuoti dar vieną – vadinamąją sausąją – liniją, kurioje produktai būtų džiovinami ir pakuojami.
Anot agentūros BNS, „Pienas LT“ pakoregavo ES remiamą gamyklos projektą po to, kai 2014-ųjų birželį bankrutavo džiovyklų įrangą gamyklai turėjusi tiekti Vokietijos bendrovė „Finnah GmbH Prozess-und Verpackungstechniks“, o kitas gamintojas paprašė didesnės kainos. Todėl „Pienas LT“ įrangai įsigyti paprašė papildomos ES paramos.
Bet sklinda gandai, kad šlapioji linija neveikia taip, kaip numatyta, o sausoji iki šiol išvis nėra sumontuota. Tad kilo klausimų, ar pagrįstai „Pienas LT“ kreipėsi dėl dar 4 mln. eurų paramos, kol nėra baigtas anksčiau pradėtas projektas.
„Mūsų turimą informaciją persiuntėme ir Žemės ūkio ministerijai, ir NMA, ir FNTT. Kilo labai daug klausimų dėl finansavimo, todėl į juos būtina gauti atsakymus“, – „Lietuvos rytui“ sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.
Anot jo, artimiausiu metu komiteto nariams bus siūloma surengti išvykstamąjį posėdį statomoje gamykloje, kad viską būtų galima išvysti savo akimis.
„Man šis projektas kelia labai daug abejonių. Jei suklysiu – atsiprašysiu viešai.
Kol kas tik daug kalbama, kad jį žlugdo konkurentai, bet paties kooperatyvo neatliktų darbų yra labai daug.
Reikia laiku viską patikrinti, nes juk kalbama apie kofinansavimą ir iš mūsų valstybės biudžeto“, – aiškino S.Bucevičius.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė praėjusią savaitę teigė, kad kol kas dėl papildomos paramos kooperatyvui neapsispręsta – tai turės padaryti Projektų atrankos komitetas.
Ministerijos vadovė neslėpė nerimaujanti, kad gautas lėšas „Pienas LT“ gali panaudoti ne pagal paskirtį, bet kartu ir bijanti konsultuotis su Europos Komisija dėl jos galimų sankcijų.
V.Baltraitienės teigimu, dėl „Pienas LT“ projekto visi yra atsidūrę lyg užburtame rate.
„Ne mažiau pinigų yra įdėję ir ūkininkai, gamykla statoma ne tik vien su ES parama, yra ūkininkų pajai. Kai kurie yra po kelias dešimtis tūkstančių sumokėję. Mes jų prašome, kad prašytų atlikti auditą. Jie sako, kad ten viskas gerai. Man keista, kad šitiek pinigų sudėję ūkininkai ramiai sėdi“, – svarstė ministrė.
Įtarimais pasidalijo su ES institucija
Lietuvos apeliacinis teismas neseniai padėjo tašką žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ ginče su kooperatyvu „Suvalkijos pienas“ ir Vytautu Federavičiumi, siekusiais uždrausti „Pienas LT“ gamykloje naudoti patentuotą kazeino gamybos būdą ir įrenginį.
V.Federavičius nuo 2010 metų mėgino įrodyti, kad ši gamybos technologija tapati jo išradimui. Pasak agentūros ELTA, jis Lietuvos patentų registre yra įregistravęs patentą „Kazeino gamybos būdas ir įrenginys“.
Pernai „Pienui LT“ palankų sprendimą priėmė Vilniaus apygardos teismas, tačiau ieškovai šį sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Pastarasis apeliaciją atmetė.
Tačiau ieškovai taško padėti neketina – V.Federavičius prieš porą savaičių kreipėsi į Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF).
Jam atstovaujantis žinomas teisininkas Andrius Iškauskas teigė, kad Lietuvoje niekas nebesiima tirti šių reikalų, todėl lieka tik ES institucijos.
„Mūsų nuomone, visas projektas daro didelę žalą ES biudžetui, nes jam skiriamos lėšos panaudojamos netinkamai“, – „Lietuvos rytui“ sakė advokatas.
