Tačiau milijonas žmonių – tik menka dalis tų, kurie turi problemų.
Skolose įklimpusių yra kur kas daugiau – apie 20 mln. Rusijos piliečių, bet jiems Fizinių asmenų bankroto įstatymas nepadės.
Neturi jokių teisių
Kurti šį įstatymą Rusijos parlamentas pradėjo prieš trejus metus, kai tos šalies piliečių skolos bankams pasiekė 317 mlrd. rublių, tuomet euras Rusijoje kainavo 40 rublių. Dabar bendra skola siekia 1 trilijoną rublių (kursas – 76 rubliai už eurą).
Rusijos Federacijos centrinio banko duomenimis, vidutiniškai vieno piliečio skola siekia apie 140 tūkst. rublių (1842 eurus), 2012-aisiais šis rodiklis buvo per 60 tūkst. rublių.
Pagal įsigaliosiantį įstatymą žmogus galės bankrutuoti, jei yra įsiskolinęs daugiau nei 500 tūkst. rublių (6624 eurus) ir jau tris mėnesius negali vykdyti kreditorių reikalavimų.
Ar daug bėdžių šalyje? Teismo antstolių tarnybos ir Nacionalinio kreditų istorijos biuro duomenimis, tokių žmonių – arti milijono. Tačiau tai lašas jūroje, palyginti su didžiausios šalyje skolų išieškojimo įmonės „Sequoia Credit Consolidation“ pateikiamais skaičiais. Jos duomenimis, kas ketvirtas rusas turi bėdų dėl paskolos grynaisiais pinigais, kas šeštas įsiskolino turėdamas kreditinę banko kortelę, kas dešimtas neišsimoka paskolos automobiliui, kas 25-as – būsto paskolos. Blogųjų skolininkų šalyje yra mažiausiai 20–25 mln.
Daugumai šių žmonių net statistinis rodiklis – 140 tūkst. rublių – nepakeliama našta. Vidutinės vieno gyventojo pajamos Rusijoje siekia 26 tūkst. rublių (344,5 euro) per mėnesį, tad skolų duobė reiškia ilgus mėnesius žeminančio vargo ir alkio.
Be to, paskolą išdavęs bankas gali perduoti skolininką išieškotojams, kurie išrengs jį iki paskutinio siūlelio.
Kam pasiskųsti nėra: Rusijoje skolininkas, kuriam oficialiai nepaskelbtas bankrotas, neturi jokių teisių, tik įsipareigojimus.
Sparčiai daugėja skolininkų
Kaip rašo žurnalas „Trud“, pirminiame įstatymo variante buvo numatoma, kad pretenduoti į asmeninį bankrotą galės tas, kurio skolos – 50 tūkst. rublių (662 eurai). Tačiau bankai pareikalavo, kad ši suma būtų 10 kartų padidinta.
„Išeina, kad įstatymas bus, kaip sakoma: „Brangieji mano, palaukite truputį, kol baudos už vėlavimą pasieks 500 tūkst. rublių, tada ir padėsime jums. Tai ciniška“, – mano Rusijos finansų ombudsmenas Pavelas Medvedevas.
Jo žodžiai jau pildosi: šalyje katastrofiškai daugėja skolininkų, kurie įklimpo dėl paskolų iškart keliuose bankuose.
„Rusijoje žmogus vidutiniškai skolingas 5–7 bankams, – sakė finansų ombudsmenas. – Rekordas, kurį užfiksavome, – 46 paskolos 28 bankuose.“
Įsisuka į begalines skolas
Klimpimo į skolas mechanizmas paprastas: pirmiausia klientas ima paskolą kokiam nors neva gyvybiškai būtinam daiktui – tarkime, buitinei technikai. Paskui paaiškėja, kad pinigų nepakanka palūkanoms sumokėti, todėl jis ima naują paskolą. Trečiąją jis ima pirmajai paskolai padengti. Ir taip pasaka be galo.
„Sequoia Credit Consolidation“ duomenimis, pirmaisiais pastarosios krizės metais tokių skolininkų padaugėjo 15–18 procentų.
Smarkiai išaugo ir skaičius tų, kurie slapstosi nuo skolintojų, – net 17 procentų.
160 tūkst. skolininkų nuo 2015-ųjų pradžios mėgino apsimesti mirę. Daugelį jų galima suprasti: 22 proc. negali išmokėti paskolos, nes prarado darbą, 20 proc. – nes pajamos smarkiai susitraukė.
Rusijos psichiatrai tvirtina, kad didelę dalį skolininkų galima lyginti su narkomanais.
„Prisiima paskolų ir negali sustoti, tampa priklausomi, į juos reikia žiūrėti kaip į ligonius“, – sakė Rusijos mokslų akademijos Psichikos sveikatos centro vyriausiasis specialistas Sergejus Jenikolopovas.
Tačiau Hipokratas mokė: „Šalinkite priežastį, tada ir liga praeis.“ Juolab kad Rusija turi tokios patirties: prieš dešimt metų psichiatrai perspėjo, kad šalyje smarkiai auga lošėjų skaičius, o prabėgus 5 metams vien Maskvoje jų galėjo būti 100–200 tūkst. 2006 metų gruodį lošimų verslas buvo uždraustas, ir pavojus išnyko.
Apie paskolų uždraudimą Rusijoje niekas nekalba. Bet daugelis specialistų tvirtina, kad grėsmingas skolininkų bankams skaičius paaiškinamas pernelyg laisvais finansų srities įstatymais, kai bankai išduoda kreditus kone kiekvienam taikydami grobuoniškas 10–15 proc. palūkanas.
Bankrutuoti galima ir Lietuvoje
Lietuvoje Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo 2013-aisiais kovo mėnesį.
Lietuvoje fizinis asmuo laikomas nemokiu, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai pasibaigę ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Šiuo metu tai 8125 eurai.
Lietuvos Respublikos pirmosios instancijos teismuose šiuo metu yra iškelta ir nagrinėjama 413 bylų dėl fizinių asmenų bankroto. Iki šiol jau buvo išnagrinėta 1112 tokių bylų, iš jų 352 bylose buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas.
