Kupiškio rajone, Noriūnų seniūnijoje esančiame Rudilių kaime, anksčiau gyveno 500 žmonių, o dabar beveik pusės jų neliko.
Jaunimas išvyko į Ispaniją, Norvegiją ir ten įsikūrė, o senoji karta pamažu traukiasi iš gyvenimo.
Kaime tebestūkso buvusio kolūkio klestėjimo liudininkai – didžiulis niekam nereikalingas kultūros namų pastatas ir griūvantis daugiabutis.
Jame niekas nebegyvena, lyjant per kiaurą stogą iki pat pirmo aukšto teka vanduo.
„Sutvarkius visus formalumus, daugiabutį reikia skubiai nugriauti. Viena statinių griovimo įmonė už savo paslaugas paprašė keliasdešimties tūkstančių eurų. Kita pasisiūlė nugriauti už vieną eurą.
Po griovimo likusias medžiagas jie norėjo pasiimti, o mums palikti tuščią žemės sklypą. Jis bus atiduotas Valstybės turto fondui“, – pasakojo Noriūnų seniūnas Audronijus Zulonas.
Įkainiai labai skirtingi
Panevėžyje įsikūrusios mažosios bendrijos „Pastatų griovimas“ projektų vadovas Darius Janušas patvirtino, kad tokį pasiūlymą – aštuonbutį išgriauti vos už eurą – pateikė jie.
Pastatų griovimu užsiimančių bendrovių po finansų krizės Lietuvoje liko nedaug: didžiosios rinkos žaidėjos yra penkios, mažesnių – antra tiek.
Stambiosios įmonės turi įsigijusios brangios statinių griovimo technikos – ekskavatorių su hidraulinėmis betonui ir metalui karpyti skirtomis žirklėmis, specialių krautuvų, betono smulkintuvų, metalo magnetų, įvairios pjaustymo įrangos.
Įmonė, kurioje dirba D.Janušas, irgi surado savo nišą. Pagrindinė „Pastatų griovimo“ duona – bendradarbiavimas su ūkininkais ir kaimo statinių griovimas.
Kaimuose nuo žemės paviršiaus šluojamos pasenusios, pavojų keliančios fermos, kiti kolūkių laikų statiniai, kurių dar nemažai yra likę.
Griauti nėra paprasta
Yra posakis, kad griauti visada lengviau nei statyti. Bet statinių demontavimu užsiimantys specialistai tikino, kad jis nėra visai teisingas.
Kartais pastatyti naują namą būna paprasčiau negu išardyti seną. Ypač jeigu senas pastatas riogso miesto centre apsuptas daugybės kitų gyvenamųjų namų.
Statiniui reikia ne tiktai statybos, bet ir griovimo leidimo.
Griaunant taip pat būtina parengti nemažai dokumentų, brėžinių. Didesniam pastatui reikia padaryti net griovimo darbų technologinį projektą.
Aštuoniolikos metų pastatų demontavimo patirtį turintis D.Janušas sakė, kad iš sugriauto pastato likusias medžiagas galima palyginti nesunkiai parduoti. Kartais visas griovimo sąnaudas atperka iš atliekų pagaminta skalda.
Dažnai iš naujo panaudojamos senos perdangos ar plytos. Ekspertams įvertinus ir sertifikavus jas galima pritaikyti laikiniesiems keliams, naujų statinių pagrindui, trinkelių gamybai ir kitiems darbams.
„Pirkdami ne naują, o iš senų statinių atliekų padarytą skaldą ūkininkai sutaupo apie 20–30 procentų vien transporto išlaidų. Dažniausiai apie 60 procentų nugriauto pastato medžiagų galima panaudoti iš naujo“, – tvirtino D.Janušas.
Sienos gali prasmirsti
Ar tiesa, kad išardžius kiaulides ir jų plytas panaudojus namo statybai jo gyventojai būna pasmerkti gyventi kęsdami nuolatinį dvoką? Pasak D.Janušo, taip tikrai būna.
Tokių namų buvo pastatyta ne vienas. Jie dygo maždaug 15–20 metų, kai buvo griaunamos fermos ir statomos privačios pilaitės. Dabar taip nebedaroma: dažniausiai senos plytos virsta skalda.
Beje, griovėjams tenka darbuotis ir ardant palyginti neseniai – laukinio kapitalizmo laikais pastatytus milžiniškus ir neskoningus namus. Anot D.Janušo, jų bendrovei yra tekę dirbti Panevėžio Molainių ir Rožyno kvartaluose.
„Kai matai tokius pastatus, atrodo, kad čia gyvena vieni milijonieriai. Namai buvo statomi neįvertinus jų priežiūros sąnaudų. Kelis teko nugriauti ir palikti tuščius sklypus“, – sakė D.Janušas.
Dar daugiau buvo tokių užsakovų, kurie pasiryžo tokius namus rekonstruoti, prieš tai nugriovę vieną arba du viršutinius aukštus.
Anot „Pastatų griovimo“ projektų vadovo, nugriauti namo dalį nėra labai brangu – užsakovui tenka sumokėti 2–3 tūkst. eurų. Darbai paprastai užtrunka tris ar keturias dienas.
Kainą padidina šiferis
Vienos stambiausių pastatų griovimo įmonių „Vilniaus betono demontavimo technika“ projektų vadovė Laura Urbonienė sakė, kad kartais ir jiems pasitaiko griauti šeimininkų vilčių nepateisinusias pilis.
„Neseniai gavome prašymą: žmogus norėtų išgriauti maždaug 900 kvadratinių metrų ploto namą su penkiais pilioriais.
Tas darbas nebūtų pigus.
Bet nugriovęs pastatą jis planuoja atskirti keturis sklypus, kuriuos pardavus griovimo investicijos tikriausiai atsipirktų“, – svarstė L.Urbonienė.
Tačiau didesnio ir sudėtingesnės statybos būsto griovimo kaina gali siekti iki 20 tūkstančių eurų. Ypač jeigu stogas dengtas šiferiu, nes šią dangą utilizuoti labai brangu.
Atsikrato senų pramoninių pastatų
Stambiosios griovimo įmonės dažniausiai gauna užsakymų nušluoti nuo žemės paviršiaus pramoninius pastatus, nes jų rekonstruoti tikrai neapsimoka. Šiuos statinius įsigiję investuotojai ar nekilnojamojo turto plėtotojai nenori mokėti didelių mokesčių.
Juolab kad dažniausiai pats pramoninis pastatas turi mažesnę vertę nei sklypas, ant kurio jis yra pastatytas.
„Neretai tenka matyti, kad paskelbtuose pastatų griovimo konkursuose dalyvauja statybų organizacijos. Tačiau praėjo tie laikai, kai atvažiavęs ekskavatorius kaušu nuversdavo sienas ir darbas būdavo baigtas. Dabar nugriauti reikia ne tik specialiosios technikos, bet ir patirties turinčių specialistų. Ne veltui kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, veikia griovimo darbuotojų mokykla“, – sakė L.Urbonienė.
