Ar įmanoma pasistatyti įspūdingą verslo pastatą, patalpas sėkmingai nuomoti ir neatsiskaityti su jį stačiusiomis įmonėmis? Tikrai taip. Šis laukinio kapitalizmo laikus menantis reiškinys iki šiol neduoda ramybės Kaune, Savanorių prospekte, verslo centrą „Mona“ stačiusių įmonių atstovams, rašo „Lietuvos rytas".
Vienas jų – bendrovės „Jonginsta“ direktorius J.Ašmontas. Verslininkas tikina, jog už atliktus darbus jo bendrovei nesumokėta beveik milijonas litų. Kaunietis keikia tą dieną, kai sutiko užsiimti verslo centro statybomis: milžiniška skola privertė jo įmonę vegetuoti.
„Laimei, sugebėjau atsiskaityti su darbuotojais, žmonės gavo atlyginimą už savo darbą“, – „Laikinajai sostinei“ sakė J.Ašmontas.
Verslininkas teisybės ieško teisme, pagal jo pareiškimą verslo centro statytojui Gintautui Cegelskiui iškelta baudžiamoji byla, jis kaltinamas turtinės žalos padarymu apgaule. Byloje pareikštas 1 mln. 34 tūkst. litų civilinis ieškinys ne tik G.Cegelskiui, bet ir jo žmonai Žydrai Cegelskienei.
„Prisijaukino“ verslininką
„Jonginstos“ vadovas mano tapęs, ko gero, iš anksto gerai apgalvotos aferos auka. Iš pradžių jį darbų užsakovas „prisijaukino“ laiku ir visiškai atsiskaitydamas už darbus, o vėliau nustojo mokėti, tikino tai padarysiąs, kai bankas suteiks paskolą.
2006 metų pradžioje J.Ašmontas sudarė sutartį su kauniečiu G.Cegelskiu, bendrovė Savanorių prospekte esančiame 189-uoju numeriu pažymėtame sklype atliko visus vienos dalies būsimojo verslo centro darbus. Tąkart pastato savininkas G.Cegelskis ir jo žmona Žydra atsiskaitė su statytojais, sumokėjo kiek daugiau nei 709 tūkst. litų.
Netrukus buvo parengtas šalia esančiame 187-uoju numeriu pažymėtame sklype iškilsiančio antrojo pastato projektas.
Savininkas G.Cegelskis vėl pasiūlė darbų imtis „Jonginstai“.
„Santykiai su G.Cegelskiu buvo geri, jis buvo visiškai atsiskaitęs už anksčiau atliktus darbus.
Galima sakyti, įgijęs pasitikėjimą“, – pasakojo J.Ašmontas.
Atsisakė sumokėti už darbą
2007 metų kovą buvo pasirašyta sutartis, kurioje „Jonginsta“ įsipareigojo atlikti įvairius statybos darbus, kurių vertė – 1,102 mln. litų. Tų pačių metų birželį, kai buvo atlikta dalis darbų, G.Cegelskiui buvo pateikta 380,6 tūkst. litų PVM sąskaita faktūra. Tačiau užsakovas statybininkams sumokėjo tik 218,2 tūkst. litų. Nuo to laiko už atliekamus darbus nebuvo atsiskaitoma.
„Vis dar tikėjau G.Cegelskiu, jis man nuolatos kartodavo: palauk, atsiskaitysiu, tik nestabdykime statybų. Vis kalbėjo, kad gaus paskolą iš banko, tada už viską sumokės, tad darbus tęsėme savo lėšomis“, – pasakojo J.Ašmontas.
Situacija iš esmės pasikeitė statybų bendrovės vadovui pateikus sąskaitą už atliktus darbus. Pasak J.Ašmonto, G.Cegelskis atsisakė sumokėti, kabinėjosi, esą darbai atlikti nekokybiškai, sakė, esą jis niekam neskolingas.
„G.Cegelskis pradėjo vengti susitikti, kalbėti apie dokumentų pasirašymą, darbų priėmimą, o ypač atsiskaitymą už atliktus darbus. Visi dokumentai buvo išsiųsti registruotu paštu. Praėjus kiek laiko „Jonginstos“ direktorius vėl bandė susitikti su G.Cegelskiu, kalbėti apie atsiskaitymą už atliktus darbus, tačiau pastarasis vėl vengė susitikimų, ypač pokalbių apie atsiskaitymą“, – rašoma sutuoktiniams Ž. ir G.Cegelskiams pareikštame civiliniame ieškinyje.
Bendrovė nurodo, kad už atliktus darbus užsakovai liko nesumokėję 998,8 tūkst. litų, dar 35 tūkst. litų sudaro delspinigiai.
Plyteles klojo patys?
Gavę statybų bendrovės pareiškimą dėl vengimo atsiskaityti už atliktus darbus prokurorai pavedė Kauno vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai pradėti ikiteisminį tyrimą.
Jo metu paaiškėjo itin įdomių aplinkybių. Nustatyta, kad inžinerinių komunikacijų įrengimo darbus prižiūrėjo specialistai, kurie neturėjo teisės to daryti.
Negana to, Kauno policijos tyrėjus abu Cegelskiai ir Valerija Miškauskienė raštu informavo, kad santechnikos įrengimo ir plytelių klojimo darbus verslo centre jie atliko patys. Pastato vidaus dažymo darbus esą atliko asmuo, su kuriuo nebuvo pasirašyta darbo sutartis, o kas įrengė dujotiekį ir šilumos tinklus, kauniečiai pareigūnams net nesiteikė įvardinti.
Naivu tikėti, kad 52 metų G.Cegelskis kartu su trejais metais jaunesne žmona ir jos 70-mete motina iš tiesų patys klojo plyteles, tiesė vamzdžius, montavo kriaukles ir unitazus. Kalbinti specialistai sakė neabejojantys, kad šiems darbams galėjo būti nelegaliai samdomi žmonės, su kuriais jokios sutartys nebuvo pasirašomos.
Statant Savanorių prospekte 187 numeriu pažymėtą namą vyko tikrų tikriausia šeiminė ranga – verslo centrą statė G.Cegelskis su žmona ir uošve V.Miškauskiene.
Nors verslo centras sėkmingai veikia, jame patalpas nuomojasi ne viena bendrovė, pats G.Cegelskis pajamų iš nuomos oficialiai negauna. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuomininkai pinigus pagal sutartis perveda į jo žmonos Ž.Cegelskienės nurodytą banko sąskaitą.
Sudomino Mokesčių inspekciją
Iš kur kauniečių šeima gavo tiek pajamų, kad sugebėjo įsigyti žemę Savanorių prospekte ir ten pasistatyti prabanga tviskantį verslo centrą, susidomėjo ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
Patikrinimo metu mokesčių inspektoriai konstatavo, kad Cegelskiai 2001–2007 metais įsigijo nekilnojamojo turto objektus, vykdė statybas, tačiau nesugebėjo pagrįsti pajamų šaltinių.
Cegelskiai su V.Miškauskiene itin aktyviai supirkinėjo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, butus ir namus. Šeima įsigijo butą Savanorių prospekte, žemės sklypą Šilainiuose, 6,48 ha sklypą su namu Palangoje, Vytauto gatvėje.
Tyrimo duomenys liudija, kad buvo aktyviai superkami žemės sklypai prestižiniame Kleboniškio rajone, įsigytas sodo sklypas su pastatu Drąseikiuose, du žemės sklypai su pastatais Savanorių prospekte, kur vėliau iškilo verslo centras, taip pat butas Vilniaus senamiestyje, Subačiaus gatvėje.
Specialistai nustatė, kad vien 2006–2008 metais vykdydami statybas Kaune, Savanorių prospekte, ir Palangoje Cegelskiai turėjo 550 tūkst. litų išlaidų.
Mokesčių inspektoriams pasidomėjus, iš kur veiklūs kauniečiai turėjo tiek pinigų statybų verslui, gautas klasika virtęs atsakymas – pinigai buvo pasiskolinti, taip pat naudotos pajamos, gautos pardavus kelis anksčiau įsigytus nekilnojamojo turto objektus.
Rusas, vokietis ir lenkas?
Kauniečiai net pateikė paskolų sutartis, turėjusias paliudyti, kad pajamos verslui gautos legaliu būdu.
Galbūt tai tik sutapimas, tačiau analogiškos sutartys neretai minimos teismuose nagrinėjamose neteisėto praturtėjimo bylose, kur kaltinamieji pinigus tikina skolinęsi iš užsienyje gyvenančių asmenų. O gal pinigų investavo Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai?
Mokesčių inspekcijai pateiktose sutartyse nurodoma, kad Rusijos pilietis G.Cegelskiui paskolino 281,5 tūkst. litų, Vokietijos pilietis – net 400 tūkst. litų, o Lenkijos gyventojas – 88,1 tūkst. litų.
Sutuoktinių versijoje esama ir su elementaria verslo logika prasilenkiančių faktų. Paskolų sutartyse nurodoma, kad pinigai buvo skolinami be palūkanų, o paskola iš Rusijos piliečio neva buvo imama dalimis ir į Lietuvą įvežama 3 metų laikotarpiu.
Mokesčių inspektoriai kreipėsi į užsienio šalis prašydami atsakyti, ar jų piliečiai iš tiesų kauniečiams suteikė paskolas ir ar turėjo finansinių galimybių disponuoti tokiomis pinigų sumomis, ir toliau aiškinasi Cegelskių šeimos turtų kilmę.
Išlaidos viršijo pajamas
Mokesčių inspektoriams ėmus narplioti mįslingas nekilnojamojo turto verslo aplinkybes labiausiai nukentėjo G.Cegelskio uošvė ir tuo pat metu jo verslo partnerė V.Miškauskienė.
Nustatyta, kad nekilnojamojo turto supirkimu bei statybomis besivertusios kaunietės išlaidos 2004 metais pajamas viršijo 25,7 tūkst. litų, 2005 metais – net 186,4 tūkst. litų, o 2006 metais – „tik“ 19,4 tūkst. litų.
Į valstybės biudžetą kaunietei nurodyta sumokėti 72 tūkst. litų mokėtino gyventojų pajamų mokesčio ir beveik 44 tūkst. litų delspinigių.
Kaltinimus vadina nesąmone
Kai prokurorai įteikė G.Cegelskiui pranešimą apie įtarimą, kaltu jis neprisipažino, o apklausiamas kaip įtariamasis atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į jam pateikiamus klausimus.
Susisiekus su pačiu G.Cegelskiu, žurnalisto skambutis, regis, nenudžiugino kaltinamuoju turtinės žalos padarymo apgaule byloje tapusio apsukraus kauniečio.
Paklaustas, kodėl neatsiskaito su statybos darbus vykdžiusia bendrove „Jonginsta“, G.Cegelskis pareiškė neturintis ką pasakyti.
„Skambinkite „Jonginstai“ ir kalbėkitės. Supratote? Aš su jumis neturiu apie ką kalbėti. Negaliu savo pozicijos dabar išsakyti, nes vyksta ginčas. Kai baigsis visas procesas, aš būsiu arba nuteistas, arba išteisintas, tada galėsime kalbėti“, – pyko kaunietis.
Užsiminus, kad prokuratūros surašytame ir teismui perduotame kaltinamajame akte minimos garbės nedarančios aplinkybės, G.Cegelskis negailėjo piktų žodžių.
„Na, ir kas tas prokuroras? Na, surašė, bet ar objektyviai surašė? O kas prokuroras yra – Dievas? Juk prokurorai daug klaidų pridaro, neįsigilina, surašo, o paskui paaiškėja, kad ne taip viskas buvo“, – svarstė G.Cegelskis.
Nukentėjo ne viena Kauno įmonė
Statant sutuoktiniams Cegelskiams ir V.Miškauskienei priklausantį verslo centrą nukentėjo ne tik bendrovė „Jonginsta“, bet ir kitos įmonės.
Buvęs dabar jau bankrutavusios bendrovės „Kauno Hronas“ direktorius Vladas Burba teigė tik per teismus pasiekęs, kad G.Cegelskis sumokėtų 70 tūkst. litų už sutartyse numatytus ir atliktus darbus.
„Patekome į klasikinę situaciją – iš pradžių buvo sumokėtas avansas, o už atliktus darbus nebuvo atsiskaityta. Motyvuota tuo, kad darbai esą atlikti nekokybiškai, pasisamdyta abejotinos kvalifikacijos ekspertų. Nors teigta, kad darbai atlikti nekokybiškai, pastatas ekspertų buvo pripažintas tinkamu naudoti, verslo centras puikiai veikia“, – kalbėjo verslininkas.
Nors oficialiai su bendrove „Kauno Hronas“ G.Cegelskis atsiskaitė, verslininko V.Burbos teigimu, liko nesumokėta už papildomus darbus.
„Nors buvo sutarta darbus atlikti, vėliau G.Cegelskis pakeitė poziciją – nepasirašė darbų atlikimo aktų bei sąskaitų, o mane pasiuntė velniop. Tarsi mes savavališkai būtume atėję į statybų aikštelę, savo lėšomis atlikę darbus ir viską palikę. Čia tarsi juokas pro ašaras, nesumokėta daugiau nei 100 tūkst. litų.
Šis žmogus kažkodėl nesamdė didelių, tvirtų ir užnugarį turinčių statybos bendrovių, su kuriomis nepakariausi, rinkosi mažesnes įmones“, – sakė V.Burba.
Sieks laisvės atėmimo bausmės
Kęstutis Jonaitis
Advokatas
„Ne tik bendrovė „Jonginsta“, bet ir kiti su G.Cegelskiu sutartinių santykių turėję juridiniai asmenys iki šios dienos arba priversti jiems priklausančias lėšas išsiieškoti teismine tvarka, arba su jais buvo atsiskaityta tik gavus teismo vykdomuosius raštus.
Tokia praktika ne tokia jau reta tarp verslininkų, vengiančių atsiskaityti arba bandančių atsiskaityti pavėluotai. Teisme prašysiu, kad G.Cegelskiui pareikštas kaltinimas turtinės žalos padarymu apgaule būtų perkvalifikuotas į sukčiavimą, nes žalos mastas didelis. Be to, faktinės aplinkybės rodo, kad iš pradžių buvo naudojamas „masalas“ – atsiskaitoma už anksčiau atliktus darbus, įgytas bendrovės vadovo pasitikėjimas.“
