Balandžio 23-iąją kilusio gaisro metu keltui padarytą žalą ir remonto išlaidas turėtų padengti draudimo bendrovė. Tačiau nuostoliai uoste vis auga, mat stovintis keltas nekrauna į bendrovės aruodą pajamų.
Iš Vokietijos miesto Kylio į Klaipėdą plaukusiame kelte „Victoria Seaways” kilus gaisrui žmonės nenukentėjo, užtat apgadinti du DFDS klientams priklausantys krovininiai automobiliai ir pats keltas.
„Laivo prastova – tai nuostoliai. Nedirbantis įrankis juk neuždirba pajamų”, – sakė DFDS rinkodaros atstovas Vaidas Klumbys.
Reikėjo atšaukti reisus
Maršrutu Klaipėda–Kylis iki šiol plaukiojo du keltai – „Victoria Seaways” ir „Regina Seaways”. Pastarosiomis dienomis buvo atšaukti du šio maršruto reisai, į kuriuos turėjo išplaukti apdegęs keltas „Victoria Seaways”.
DFDS mėgino išsisukti klientams siūlydama krovinius gabenti į netoli Kylio esantį Zasnico uostą, taip pat pasitelkė kitais maršrutais vykstančius keltus.
Žinia apie gaisrą kelte „Victoria Seaways” priminė 2010 metų spalį DFDS nutikusią nelaimę. Tuomet taip pat užsidegė iš Kylio į Klaipėdą plaukiantis keltas „Lisco Gloria”.
„Tuomečių ir dabartinių nuostolių negalima net lyginti. Per 2010-ųjų nelaimę buvo prarastas laivas. Šįkart žala bus kur kas mažesnė”, – aiškino V. Klumbys.
Tiria gaisro priežastis
Gaisro apgadintame kelte dirba ekspertai. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, vakar įvykio vietoje nelaimės aplinkybes vertino ir jų kolegos iš Vilniaus.
„Dabar atliekami tyrimai. Pirmasis ekspertų tikslas – nustatyti gaisro priežastį. Antrasis – įvertinti keltui padarytus pažeidimus, kad būtų galima sudaryti remonto planą, po kurio keltas vėl būtų išleistas į reisą”, – aiškino V. Klumbys.
Lietuvos saugios laivybos administracija pranešimą, kad kelte „Victoria Seaways” kilo gaisras, gavo antradienio naktį, 4 val. 30 min.
Pirminiais duomenimis, gaisras pagrindiniame kelto denyje kilo apie 2 val. nakties. Spėjama, jog patalpos užsiliepsnojo nuo vieno iš kelte buvusių automobilių. Gaisras greitai buvo lokalizuotas.
Pamanė, kad vyksta pratybos
Keleiviai pasakojo, kad apie 2 valandą nakties juos pažadino priešgaisrinės sirenos. Pažadintiems iš miego žmonėms išdalytos gelbėjimosi liemenės.
Iš pradžių keleiviai pamanė, kad vyksta mokomosios pratybos. Beveik dvi valandas jie praleido nežinodami, kas įvyko, tačiau panikos laive nebuvo.
Latvių turistai vieni pirmųjų paliko į Klaipėdą grįžusį keltą.
Pasak jų, kelionėje į Lietuvą juos jau nuo pirmos minutės lydėjo nerimas. Kylyje, laukiant eilėje prie bilietų kasų, kilo triukšmas. Uosto darbuotojams įtarimų sukėlė nežinia kieno paliktas krepšys. Manyta, kad tai galėjo būti sprogmuo.
„Manydami, jog tai gali būti bomba, pareigūnai mūsų pasus tikrino tiesiog gatvėje, o po kelių valandų kelte išgirdome apie gaisrą. Dvi valandas miegojome stovėdami.
Neįgalieji irgi laikėsi iš visų jėgų, nekėlė panikos. Jei būtų kilusi panika, nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę”, – išlipęs iš kelto sakė latvis Romanas Smirnovas.
Keltu vyko 301 keleivis, 37 įgulos nariai. Laivu gabenti 48 automobiliai, 2 autobusai ir 160 sunkiasvorių krovinių: priekabų, konteinerių, sunkvežimių.
„Victoria Seaways” – 200 metrų ilgio krovinių ir keleivių keltas, pastatytas Italijoje 2009 metais. Juo gali keliauti 600 keleivių.
Įgulą sudaro lietuviai, laivas plaukioja su Lietuvos vėliava.
Keltą suraikė tarytum pyragą
2010 metų spalį užsidegė taip pat iš Kylio į Klaipėdą plaukiantis keltas „Lisco Gloria”. Keleivius teko skubiai evakuoti. Ugnis visiškai suniokojo didžiulį laivą.
Maršrutu Klaipėda–Kylis plaukiojęs krovinių ir keleivių keltas „Lisco Gloria” buvo didžiausias Lietuvoje metalo laužu virtęs gaminys.
Po gaisro daugiau nebegalėjusį plaukioti keltą įsigijo Vakarų laivų gamykla (VLG). VLG antrinė įmonė „Vakarų Refonda” 199 metrų ilgio ir 23,4 metro pločio milžiną suraikė lyg pyragą.
