Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma prašymą
argumentavo, kad projektą dar reikia suderinti su Seimo kanceliarijos
Teisės departamento pastabomis.
Vyriausybė siūlymą dėl pluoštinių kanapių įteisinimo
Seimui teikia nuo 2007 metų.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtas Pluoštinių kanapių
įstatymo projektas apibrėžia, kas yra pluoštinės kanapės, kaip
jos galėtų būti auginamos, prižiūrimos, importuojamos ir pan. Tuo
pačiu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme
siūloma numatyti išimtį pluoštinėms kanapėms, kad šiame teisės
akte numatyti draudimai joms negaliotų.
Pagal Vyriausybės teikiamą projektą, pluoštinėmis kanapėmis
būtų laikomos kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės
(Cannabissativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje
medžiagoje tetrahidrokanabinolio (THC - natūralios psichiką
veikiančios medžiagos) yra ne daugiau kaip 0,2 procento.
Siūloma, kad pluoštinių kanapių auginimą prižiūrėtų
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie ŽŪM. Augintojai galėtų
pluoštines kanapes auginti tik atvirame grunte, sėjai privalėtų
naudoti tik sertifikuotą sėklą, deklaruoti pasėlius, produkciją
laikyti tik deklaruotuose sandėliuose, teikti mėginius THC kiekiui
nustatyti.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, liepą Vyriausybei
pritarus Pluoštinių kanapių įstatymo projektui, teigė, kad
Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje pluoštinės kanapės auginamos.
„(...) ir jokių neigiamų poveikių, būtent kas susiję su
narkomanija, tikrai nepadaryta. Negirdėjome nė vieno tokio atvejo“,
- tvirtino jis.
Pasak Žemės ūkio ministerijos, „draudžiant Lietuvoje auginti
pluoštines kanapes ne tik prieštaraujama Europos Sąjungos teisei,
tačiau ir užkertama galimybė mūsų šalies ūkininkams auginti dar
vieną pluoštinę kultūrą, turinčią plataus pritaikymo
tekstilės, statybinių medžiagų, maisto pramonės ir biokuro
gamybos srityse perspektyvas, gauti už tai paramą bei tiekti rinkai
vertingus produktus“.
Ministerija taip pat teigia, kad esant ES teisės aktų
viršenybei nacionalinių teisės aktų atžvilgiu ir jų tiesioginiam
galiojimui valstybėse narėse, 2011 metais Lietuvoje, nepaisant
nacionalinio draudimo, jau buvo pasėta 54 hektarų pluoštinių
kanapių. Tiesioginių išmokų dydis šiuo metu yra 413 litų už
hektarą, tačiau Lietuvoje jų ūkininkai negauna.
„Leidus auginti pluoštines kanapes būtų ne tik užtikrinta
galimybė apsirūpinti ekologinėmis žaliavomis maistui, kosmetikos
ir tekstilės pramonei, statybinėms medžiagoms, biodegalams ir
biokurui, bet ir labiau apsaugoti mūsų aplinką. Auginant
pluoštines kanapes būtų galima sumažinti pesticidų naudojimą,
nes šie augalai ne tik yra atsparūs daugeliui kenkėjų, bet ir
patys naudojami biologinių augalų apsaugos priemonių gamybai ir net
auginami šalia kitų kultūrų, kaip apsauga nuo kenkėjų. Be to,
išskirtinai greitai augdamos kanapės ne tik užgožia piktžoles,
bet palieka nepiktžolėtus laukus kitiems po jų auginamiems
augalams“, - teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Lietuva šiuo metu yra vienintelė šalis ES, kur pluoštinių
kanapių auginimas oficialiai uždraustas.
Šiuo metu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės
įstatymas draudžia šalies teritorijoje auginti opijines aguonas,
kanapes bei kokamedžius.
Vyriausybė nuo 2007 metų teikia Seimui siūlymus įteisinti
pluoštinių kanapių auginimą. Tačiau parlamente projektai
pritarimo nesulaukia.
