Viename sandėlį primenančiame name ant nedidelių kėdžių sėdi apie 20 vyrų. Vienas jų, Shaukatas, nusispyrė sandalus ir pasidėjo juos šalia savęs – kovo mėnesį pakankamai šilta. Shaukutas yra tvirtas 20 metų vyras, kamuolių siuvimo įmonėje „Danayal“ dirbantis jau aštuonerius metus. Įmonė gamina rankų darbo futbolo kamuolius įvairioms pasaulio profesionalų lygoms.
Patalpos kampe stovi senas televizorius, transliuojantis futbolo rungtynes, tačiau vyrai į jį nekreipia jokio dėmesio. Jie siuva ir kalbasi – kriketas jiems daug įdomesnė sporto šaka. Dauguma jų niekada nebandė paspardyti kamuolių, kuriuos gamina. Futbolas nėra populiarus nei Pakistane, nei apskritai Pietų Azijoje. Tačiau likusio pasaulio aistra šiam žaidimui jau seniai aprūpina pajamomis Shaukatą ir jo draugus.
Prie siuvyklos įėjimo iškabinta lenta su darbo užmokesčio tarifais. Priklausomai nuo modelio, darbdaviai moka nuo 55 iki 63 rupijų už kamuolį (1,6 – 1,9 lito). „Gerą dieną susiuvu šešis kamuolius“, - sako Shaukatas, dirbantis aštuonias valandos per dieną. „Tai nedaug“, - atsidūsta jis, susiūdamas dvi sintetinės odos skiautes. Šalia stovi bosas, todėl jis skubiai priduria: „Bet ir nemažai“. Algą Shaukatas gauna kiekvieną šeštadienį ir jos turi pakakti šešių asmenų šeimai išmaitinti.
Sialkoto gyventojai vidutiniškai uždirba po 3,5 tūkst. litų per metus – tai du kartus daugiau už šalies vidurkį. Miestas gauna darbo ir iš chirurginių instrumentų, odos gaminių bei muzikos instrumentų pramonės. Visi čia pagaminti kamuoliai ir chirurginiai skalpeliai eksportuojami į užsienį. 500 tūkst. gyventojų miestas, o skaičiuojant su priemiesčiais 3 mln., labai didžiuojasi savimi ir savo miestu. Gatvės čia gražesnės nei kituose Pakistano miestuose, o mašinos - naujesnės.
Sintetinės odos lopus – 20 aštuonkampių ir 12 penkiakampių kiekvienam kamuoliui – atveža bendrovė „Forward Sports“. Vakare jos sunkvežimis surenka pabaigtus kamuolius. Šiuo metu „Forward Sports“ yra didžiausia rankų darbo kamuolių gamintoja Sialkote. Ji bendradarbiauja su daugiau nei 100 siuvimo centrų, tokių kaip „Danayal“, o pagamintus kamuolius parduoda vokiečių sporto prekių milžinei „Adidas“ apytiksliai už maždaug 5-10 eurų – niekas nenori atskleisti tikslios kainos. „Adidas“ bendradarbiauja ir su kitomis Sialkoto gamyklomis.
Nuo nedidelių siuvyklų Sialkote iki profesionalaus futbolo aikštelių Europoje ar Amerikoje kamuoliai nueina ilgą kelią. Jo pradžioje yra subsubrangovai – siuvimo centrai, mažos vieno žmogaus dirbtuvėlės, po to subrangovai, transportuotojai, muitinės, sporto prekių gigantai, reklamos pramonė, sporto prekių parduotuvės ir prekybos centrai. Kol nukeliauja visą kelią, 1,9 lito (63 rupijų) vertės kamuolys virsta preke, kainuojančia per 300 litų.
Paklausa futbolo kamuoliams yra milžiniška, ypač tais metais, kai vyks pasaulio čempionatas. Nuo devintojo dešimtmečio vidurio Sialkotas turi savo muitinę, taigi gamintojams nereikia gabenti savo prekių į Karačio uostą. Savo pakrovimo centrą jie vadina “sausuoju” uostu. Pernai mieste atidarytas modernus oro uostas, kad kostiumuoti „Adidas“, „Nike“ ar „Puma“ ponai galėtų skraidyti tiesiai į Sialkotą ir gauti savo prekes oro transportu – nors pastaruoju metu labai nedaug vakariečių drįsta keliauti į Pakistaną.
Per metus Sialkoto gamyklos pagamina 40 mln. futbolo kamuolių. Europos čempionato ar Pasaulio taurės metais šis skaičius išauga iki 60 mln. Tai sudaro 70 proc. viso pasaulio rankų darbo futbolo kamuolių rinkos. Pasak legendų, Sialkoto kaip futbolo kamuolių sostinės sėkmės istorija prasidėjo maždaug prieš šimtmetį, kai vienas vyras susiuvo praplyšusį odinį kamuolį britų kolonijinės armijos karininkams, o vėliau ėmė pats gaminti kamuolius. Tai buvo Syedas Sahibas, kurio vardu mieste pavadinta net gatvė.
Pakistaniečiai užsitarnavo gerą vardą pasaulinių sporto prekių milžinų akyse, kai oficialiai uždraudė vaikų darbą. Iki kylant tarptautinio pasipiktinimo bangai, kamuolius siūdavo net 10-mečiai. Didžiosios bendrovės, skiriančios milžiniškas pinigų sumas geram vardui ir prekės ženklui puoselėti, susirūpino savo reputacija. 1997-aisiais Pakistano darbdaviai ir UNICEF bei Tarptautinės darbo organizacijos atstovai pasirašė Atlantos susitarimą, kuriame įsipareigojo nebenaudoti vaikų darbo jėgos.
Tūkstančiai vaikų neteko darbo. Kad būtų lengviau įgyvendinti draudimą, didžiosios Pakistano bendrovės uždraudė savo darbuotojams dirbti namuose ir pastatė siuvimo cechus. Šalyje veikia Nepriklausoma vaikų darbo priežiūros asociacija, reguliariai tikrinanti siuvyklų dokumentus. Kad ir kaip būtų keista, asociaciją finansuoja patys vietos pramonininkai.
Jie pasimokė iš savo kolegų „Saga Sports“ bendrovėje, kuri patyrė, kas būna, kai jos siuvyklose pagaunami dirbantys vaikai. 2006-aisiais „Nike“ dėl to nutraukė sutartį, ir „Saga“, vienas didžiausių darbdavių mieste, šiandien atsidūrė prie bankroto ribos.
Tačiau vaikų darbo jėgos naudojimas nesibaigė – tėvai savo vaikus išsiuntė dirbti į plytų ir metalo apdirbimo gamyklas, kurios mažiau rūpinasi savo įvaizdžiu. Taigi, dabar tie patys vaikai, kad nemirtų badu, užuot siuvę kamuolius, nešioja plytas. „Dešimtmečiams ar dvylikamečiams čia buvo gerai, - sako prisistatyti nepanoręs kamuolių siuvyklos valdytojas. - Jie išmokdavo amato, kuris juos aprūpindavo visam gyvenimui. Dabar mums sunku rasti naujų siuvėjų“.
Tailande ir Kinijoje kamuolius jau kurį laiką gamina mašinos, kurios pasiekė tokį aukštą kokybės lygį, jog 2006-ųjų pasaulio čempionato finalo Vokietijoje dalyviai žaidė ne Pakistane, o Tailande pagamintais kamuoliais. „Adidas“ bendrovė specialiai 2010-ųjų čempionatui Pietų Afrikos Respublikoje pateikė „Jabulani“ kamuolį, kuris gaminamas Kinijoje.
Tačiau paklausa rankų darbo kamuoliams kol kas nemažėja, o mašinomis siūti ar klijuoti kamuoliai kokybe jiems dar neprilygsta. Didžiosios Sialkoto bendrovės darbininkai baltais chalatais kompiuteriais matuoja, ar kamuoliai tobulai apvalūs. Mašinos matuoja, kiek lietaus vandens sugeria kamuolio oda, ar ji pakankamai atspari, ar paviršius nėra pernelyg slidus.
Šios pastangos kol kas atsiperka – Sialkote pagamintais kamuoliais žais UEFA Čempionų lygos finalininkės gegužės 22-ąją Madride.