Nors DGK Lietuvoje veikia jau vienuoliktus metus, pastebima, kad nemažai darbuotojų ir darbdavių apie jas yra girdėję nedaug arba visai nežino, kuo jos gali pasitarnauti iškilus problemoms darbovietėse.
O juk problemų darbe gali pasitaikyti kiekvienam ir įvairių – sudarant, keičiant, nutraukiant darbo sutartį arba dėl darbo teisės normų nevykdymo, netinkamo jų vykdymo. Ginčų gali kilti dėl neišmokėto atlyginimo, neatlygintos materialinės žalos, nesuteiktų atostogų ar pan.
Nuo 2017-ųjų liepos įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, DGK taip pat nagrinėja ginčus dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie anksčiau buvo sprendžiami teismuose.VDI atstovai tikina, kad asmenys, kurie kreipėsi į DGK, liko patenkinti priimtais sprendimais, kadangi ginčai nagrinėjami objektyviai ir visapusiškai.
– Kas yra Darbo ginčų komisija ir kas į ją gali kreiptis? – pasiteiravome I.Janukevičienės.
– Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus bei kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Taip galime apibrėžti Darbo ginčų komisiją teisine kalba, o, kitais žodžiais sakant, tai yra komisija, kuri susideda iš trijų asmenų, veikia trišalės socialinės partnerystės principu. Komisijoje dalyvauja darbdavių organizacijų atstovas, profesinių sąjungų atstovas ir valstybės atstovas (VDI tarnautojas, kuris vykdo komisijos pirmininko funkcijas).
– Koks yra pagrindinis Darbo ginčų komisijos tikslas?
– Mes siekiame sutaikyti šalis, baigti bylą taikos sutartimi. Norime, kad šalys iš salės išeitų galbūt ne draugais, bet ir ne priešas. Pagrindinis mūsų tikslas yra socialinis teisingumas.
– Lietuvoje vis dar nemažai abejingumo, kai darbuotojai, turėdami konfliktų darbe, dažnai į tai numoja ranka, negina savo teisių, nesikreipia į VDI. Neretas pagalvoja, kad jam vis tiek niekas nepadės, gaila papildomo laiko ginti savo teises, todėl verčiau greičiau pasikeis darbovietę. Ar gali darbuotojas pasitikėti DGK, žinodamas, jog jos atstovai objektyviai išnagrinės ginčą?
– Tikrai taip. Darbo ginčų komisijos Lietuvoje veikia nuo 2013-ųjų, taigi jau vienuoliktus metus. Maždaug 95 proc. atvejų į komisijas kreipiasi darbuotojai, bet turi teisę kreiptis ir darbdaviai. Palyginti su tuo, kiek išnagrinėjame prašymų, nusiskundimų, nepatenkintų asmenų lieka labai mažai.
Šis institutas iš tiesų pasiteisino ir juo bei komisijos nariais galima pasitikėti. Žinoma, kažkuri iš šalių vis tiek gali likti nepatenkinta, bet tada ginčo nagrinėjimą galima perkelti į teismą, kus ginčas bus nagrinėjamas iš naujo. Gavę skundą dėl komisijos pirmininko galimai netinkamo, šališko, neetiško elgesio, jį nuodugniai nagrinėjame.
Kaip ir minėjau, komisiją sudaro skirtingų organizacijų atstovai. Nors būna, kad pozicijos išsiskiria, bet atvejų, kai komisija apskritai nesutaria arba vienas iš komisijos narių balsuoja priešingai, nes sprendimai priimami balsavimu, buvo vienetai, keli per 11 metų. Tai reiškia, kad komisija dirba objektyviai, prašymai išnagrinėjami visapusiškai.
Dar vienas rodiklis, kuris rodo komisijos darbo kokybę, yra tai, jog labai mažai išnagrinėtų atvejų vėliau keliauja į teismus, o pastaruosiuose dažniausiai priimami tokie pat arba panašūs sprendimai kaip DGK. Šie rodikliai, manau, tikrai liudija, kad visais atvejais galima pasitikėti komisija.
– Ar dažnai susiduriate su atvejais, kai darbuotojai net nežino, jog yra tokios komisijos, į kurias gali kreiptis?
– Kadangi pas mus kreipiasi tie, kurie vis dėlto jau žino apie mus, tai su tokiais atvejais tenka susidurti gana retai. Tačiau turime Darbo teisės skyrių, kuris konsultuoja visus besikreipiančius asmenis – tiek darbuotojus, tiek darbdavius ar jų atstovus.
Jų praktika rodo, kad iš tikrųjų gana dažnai pasitaiko situacijų, kai žmogus nežino, kur kreiptis iškilus problemai darbe. Tuomet asmuo prašo konsultacijos, kaip išspręsti situaciją, kur kreiptis.
Apklausos rodo, kad maždaug 30 proc. apklaustų gyventojų tikrai žino apie Darbo ginčų komisijas, o kiti apie tai negirdėję arba turi nedaug informacijos. Bet kiti į mus kreipiasi ir ne po kartą, būna tokių atvejų, kai žmogus dirba įvairiose įmonėse ir jau vieną kartą pasikreipęs žino, kaip viskas vyksta, kreipiasi dar kartą, kai to reikia.
– Darbo ginčų komisijų Lietuvoje yra ne kiekviename mieste. Kiek jų iš viso yra mūsų šalyje ir kaip darbuotojui ar darbdaviui žinoti, kur kreiptis?
– Lietuvoje veikia 25 darbo ginčų komisijos: 8 – Vilniuje, 5 – Kaune, 4 – Klaipėdoje, 2 – Šiauliuose, 2 – Panevėžyje, 2 – Alytuje ir 2 Telšiuose. Panevėžio darbo ginčų komisija aptarnauja Utenos apskritį; Šiaulių ir Telšių darbo ginčų komisijos – Tauragės apskritį; Alytaus darbo ginčų komisija – Marijampolės apskritį ir Kauno apskrities Birštono ir Prienų savivaldybes. Kuri komisija aptarnauja tam tikrus regionus galima surasti mūsų VDI tinklalapyje.
