Visuomeniniais tarifais elektros energiją pirkti gali trečiajame rinkos liberalizavimo etape esantys buitiniai ir pažeidžiami vartotojai, kurie per metus suvartoja ne daugiau kaip 1 tūkst. kWh elektros energijos. Visuomeninis tiekimas tokiems gyventojams bus užtikrinamas iki pratęsto trečiojo ir paskutinio rinkos liberalizavimo etapo – 2026 m. sausio 1 d.
„Ignitis“ skaičiavimais, 2025 m. pradžioje elektros energija bus tiekiama daugiau nei 455,1 tūkst. tokių vartotojų, kai pernai šis skaičius siekė 447,8 tūkst.
Reguliuotojo nustatyta visuomeninės elektros kainos viršutinė riba 2025 metams sudaro 0,913 centų už kWh (be PVM) – yra 5,29 proc. mažesnė nei buvo nustatyta 2024 metams, kai siekė 0,964 centus už kWh. Tiesa, ir nustatyta kainos viršutinė riba, ir galutiniai gyventojų mokami tarifai dažnai sutampa.
Kainos mažėjimas susijęs su 2025 m. planuojamu patiekti didesniu elektros energijos kiekiu ir dėl darbo užmokesčio pokyčio pakoreguotų veiklos sąnaudų augsiančio leistino „Ignitis“ pajamų lygio.
2025 metais planuojamas patiekti elektros energijos kiekis sudaro 402,29 mln. kWh – 15,73 proc. didesnis nei buvo nustatytas 2024 metams. Bendrovės leidžiamos pajamos 2025 metams sudaro beveik 3,7 mln. eurų.
Iki šių metų birželio visuomenines elektros kainas perskaičiuoti VERT galėdavo kas pusę metų, tačiau Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, kuriais reguliuotojui leido tai daryti dažniau – perskaičiuoti kas kalendorinių metų ketvirtį.
Rinkos reguliuotojas nustato viršutinę visuomeninės elektros kainos ribą, bet konkrečias perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomenines elektros kainas ir tarifus nustato paslaugos teikėjas.
Visuomeninės kainos viršutinė riba susideda iš elektros energijos įsigijimo kainos, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos bei persiuntimo ir skirstymo paslaugų kainų.
