Gegužės viduryje 65 metų maskvietis Muradas Ibragimovas (pašnekovo tikrasis vardas „bbc.com/russian“ redakcijai žinomas) sulaukė nepažįstamo vyro skambučio. Šis įspėjo, kad pensininko darbo knygelėje neteisingai įrašytas jo darbo stažas, todėl gali būti padaryta klaidų apskaičiuojant pensiją.
Skambinusysis pasiūlė klaidą ištaisyti ir vyro paprašė nurodyti slaptažodį, kuriuo būtų galima prisijungti prie valstybinių paslaugų interneto svetainės. To neva reikia, kad galėtų susitarti dėl susitikimo institucijoje.
M.Ibragimovas skambinusiajam padiktavo ir slaptažodį, ir apsaugos kodą, kuris atėjo į jo telefoną. Sukčius pensininkui pasakė, kad gavo laiką susitikimui, ir atsisveikino (šios ir kitos detalės BBC žinomos iš policijos pareiškimo, kurį pateikė M.Ibragimovo šeima).
Tą pačią dieną su M.Ibragimovui per „WhatsApp“ programėlę vaizdo skambučiu susisiekė kažkokia Marija. Moteris pensininkui pranešė, kad į jo asmeninę paskyrą valstybės paslaugų portale buvo įsilaužta, tačiau esą ji pakeitė slaptažodį ir dabar duomenys saugūs.
Pranešusi šią žinią moteris perdavė skambutį asmeniui, kuris M.Ibragimovui prisistatė kaip Rusijos Federalinės finansinio monitoringo tarnybos darbuotojas Andrejus Bachovas. Kaip patvirtinimą vadinamasis Bachovas pensininkui atsiuntė neva Centrinio banko išduotą pažymą.
Tačiau M.Ibragimovui pranešė nuviliančią žinią: sukčiai jo pinigus pavogė. „Bachovas“ pateikė M.Ibragimovui tikslią informaciją apie tai, kiek pensininkas turėjo kortelių ir kiek pinigų buvo jo sąskaitose (tik vėliau M.Ibragimovo šeima suprato, kad „Bachovas“ šią informaciją gavo iš Kreditų istorijos biuro išrašo, kurį sukčiai užsisakė įsilaužę į valstybės paslaugų tinklapio paskyrą).
„Bachovas“ pensininkui nusiuntė tariamai MKB banko parengtą dokumentą, iš kurio matyti, kad jis neva pervedė 4,5 mln. rublių (48,3 tūkst. eurų) kažkokiam Denisui Storožukui. Iš karto po to „Bachovas“ perdavė skambutį „FSB majorui“, kuris prisistatė Konstantinu Vlasovu. Norėdamas įrodyti pensininkui, kad jis yra tas, kuo prisistatė, „Vlasovas“ nusiuntė jam savo asmens tapatybės kortelės nuotrauką.
Kaip mini BBC, „majoro“ bruožai tarnybinėje nuotraukoje labai primena mirusio opozicionieriaus Aleksejaus Navalno veidą, tačiau politika nesidomintis M.Ibragimovas to nepastebėjo.
„Majoras Vlasovas“ pagyvenusiam maskviečiui pasakė, kad „Denisas Storožukas“, kuriam jis neva pervedė pinigus, yra už terorizmą ieškomas Mariupolio gyventojas. Iš tikrųjų tai – Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos pulkininko leitenanto, vadovavusio daliniui Mariupolyje, pavardė. D.Storožukas dalyvavo ginant miestą 2022 m. pavasarį, kai jį šturmavo Rusija. Užėmus miestą jam pavyko pasislėpti okupuotose teritorijose, tačiau praėjusį pavasarį D.Storožuką sulaikė Rusijos saugumo pajėgos.
2024 m. pavasarį Rostove prie Dono prasidėjo jo teismo procesas – taip pat ir pagal straipsnį dėl teroristinės bendruomenės organizavimo. M.Ibragimovas bandė aiškinti, kad niekada nebuvo girdėjęs apie žmogų tokia pavarde. Tačiau „FSB majoras“ apkaltino jį pagalba terorizmui ir pensininkui nusiuntė šaukimą į teismą, parašytą ant FSB firminio blanko. Ten nurodyta, kad pensininkas yra liudytojas baudžiamojoje byloje ir kad birželį kviečiamas apklausai.
Vyrui pasiūlyta dalyvauti esą slaptoje Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) operacijoje, kurios tikslas – sugauti sukčius, iš jo sąskaitos pavogusius pinigus. Schema atrodė taip: „FSB“ perveda tuos pačius pavogtus pinigus į M.Ibragimovo sąskaitą, pensininkas juos išgrynina ir perveda į „saugią Teisingumo ministerijos sąskaitą“. M.Ibragimovui dėl tariamos operacijos slaptumo buvo uždrausta apie pasakoti savo artimiesiems.
„Netikėkite FSB tyrėjų skambučiais“
Centrinio banko duomenimis, 2023 m. rusai telefoniniams ir internetiniams sukčiams atidavė beveik 16 mlrd. rublių (per 172 mln. eurų). Pinigų dažniausiai nepavyksta atgauti. Tai, kas nutiko pensininkui M.Ibragimovui, yra viena populiariausių schemų, kurias sukčiai pastaraisiais mėnesiais naudojo rusų pinigams vogti.
Didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“ ją atskleidė dar 2023 m. kovą. Anot banko, skambintojai dažnai prisistato „policijos arba FSB pareigūnais“ ir aukoms grasina 20 metų laisvės atėmimo bausmėmis pagal straipsnius dėl valstybės išdavystės.
Kartais nukentėjusiems pranešama, kad jų asmens duomenis pavogė banko darbuotojas, kuris daro pervedimus Ukrainos kariuomenei, ir prašoma padėti „nustatyti įsilaužėlį“. Išsigandę klientai perveda pinigus į kitų asmenų sąskaitas ir net ima paskolas, perspėjo „Sberbank“.
Apie tokių skambučių padažnėjimą šių metų kovą pranešė pati FSB. Ji teigė, kad rusai, kurių pinigus pavogė FSB pareigūnais prisistatę asmenys, masiškai skundžiasi agentūrai. „Netikėkite vadinamųjų Rusijos FSB darbuotojų ir tyrėjų skambučiais, kad esate įtariamasis (kaltinamasis)“, – rašo tarnyba.
FSB paaiškino: apie baudžiamąsias bylas jie praneša ne telefonu, o asmeniškai. Be to, realiame gyvenime jos darbuotojai niekada nesiunčia savo asmens tapatybės kortelių nuotraukų per „Messenger“ programėlę.
Tačiau tai, kad sukčių aukas gąsdina įtarimai „valstybės išdavyste dėl pervedimų į Ukrainą“, yra pačios specialiosios tarnybos nuopelnas. Antraisiais invazijos į Ukrainą metais FSB pradėjo masiškai kaltinti rusus valstybės išdavyste dėl finansinės pagalbos Ukrainos kariuomenei.
2023 m. pasiektas rekordas – teismams perduotos 63 bylos pagal straipsnį dėl valstybės išdavystės. Iš viso, praėjusių metų duomenimis, FSB iškėlė bylas dėl valstybės išdavystės, šnipinėjimo ir bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis mažiausiai 101 asmeniui, kitais duomenimis – 148-iems asmenims.
Remiantis Aukščiausiojo teismo statistika, praėjusiais metais Rusijoje už valstybės išdavystę buvo nuteisti 39 asmenys. Tai – didžiausias skaičius per pastaruosius devynerius metus ir 2,5 karto daugiau nei 2022 m. Tokiais kaltinimais kaltinami įvairūs žmonės – nuo mokslininkų ir žurnalistų iki verslininkų ir moksleivių.
Vienas iš naujausių plačiai nuskambėjusių tokio persekiojimo atvejų – 32 metų rusės iš Los Andželo (JAV) byla. Jos atveju baudžiamojo persekiojimo pagal straipsnį dėl valstybės išdavystės priežastis buvo 51 JAV dolerio auka JAV fondui, remiančiam Ukrainą, pervesta Rusijos invazijos pradžios dieną.
„Argi nežinai, kokia padėtis šalyje?!“
Kitą rytą po pirmojo pokalbio su sukčiais pensininkas M.Ibragimovas suabejojo. Jis nunešė turėtus popierius į netoli namų esantį MBK banko filialą. Finansų įstaigos darbuotojus tai nustebino.
Pirma, bankas tokio dokumento neišduodavo. Antra, dokumente minimas darbuotojas niekada banke nedirbo. Ir trečia: jokių lėšų M.Ibragimovo sąskaitoje netrūko.
Nusiraminęs vyras grįžo namo, bet prieš vidurdienį sulaukė dar vieno skambučio iš „FSB majoro Vlasovo“. Jis paklausė pensininko, ar šis pagalvojo apie savo pasiūlymą dalyvauti slaptoje operacijoje. Šis atsakė, kad patikrino savo banko sąskaitą ir sužinojo, jog jokių pervedimų sukčiams neatliko, todėl FSB padėti neketina.
Tada „Vlasovas“ perjungė skambutį neva savo viršininkui, kurį pristatė kaip FSB pulkininką Gurovą. Pastarasis ėmė šaukti ant pensininko: „Kaip jūs elgiatės? Nejaugi nežinote, kokia padėtis šalyje?! Kodėl priešinatės?! Jūs davėte žodį, kad padėsite FSB!“
„Pulkininkas“ pakeltu tonu ėmė grasinti pensininkui sakydamas, kad jei šis atsisakys bendradarbiauti, „jo atvažiuos konvojus“. O paskui pažadėjo, kad jei pensininkas padės valdžios institucijoms, jam bus kompensuoti nuostoliai ir net duotas atlygis.
Pagyvenęs vyras išsigando. Galiausiai jis FSB pareigūnais prisistačiusiems sukčiams pervedė 2 mln. rublių (21,5 tūkst. eurų), tačiau kai kilus įtarimams, kad įsivėlė į neaiškų reikalą, kreipėsi į policiją, budintis pareigūnas tepasakė, kad pensininkas susidūrė su sukčiais, kurie „sėdi Ukrainoje“ ir „turi būti nugalėti prie Kijevo“. Nepaisant to, policininkas atsisakė padėti pensininkui užpildyti pareiškimą ir šis išėjo namo.
Neilgai trukus M.Ibragimovas sukčiams pervedė dar 2 mln. rublių (21,5 tūkst. eurų). Sukčiai pensininkui atsiuntė „dokumentą“, kad jo vardu „Sberbanke“ neva atidarytas 4,5 mln. rublių (48,3 tūkst. eurų) indėlis. Šį „indėlį“ atblokuoti pažadėjo tik tuo atveju, jei M.Ibragimovas jiems perves 500 tūkst. rublių (5376 eurus).
Pensininkas atsisakė tai padaryti. Iki pareiškimo policijai reikalai nuėjo tik po to, kai M. Ibragimovo pokalbį su sukčiais nugirdo jo sūnus.
Galiausiai policija iškėlė baudžiamąją bylą, tačiau šeima neturi vilties atgauti pinigus.
Viršininko skambutis
„FSB“ grasinimai ir įtarimai „pagalba Ukrainai“ – ne vieninteliai sukčių triukai.
Dažnai, norėdami įtikinti auką, kad teisėsaugos pareigūnų skambučiai nėra apgaulė, užpuolikai apsimeta jų „viršininkais“.
Būtent tokioje situacijoje atsidūrė vieno Maskvos universiteto dėstytoja 63 metų Natalija Odincova (tikrasis vardas „bbc.com/russian“ redakcijai žinomas). Gegužės vakarą Natalija gavo „WhatsApp“ žinutę iš moters, kuri prisistatė jos fakulteto dekane. Ir profilio nuotrauka, ir vadovės vardas atitiko tikrąjį, todėl dėstytojai nė į galvą neatėjo, kad jai rašo kas kitas.
Tą akimirką Natalija turėjo prastą ryšį. Vakare ji pradėjo ruoštis atostogoms, todėl „dekanei“ parašė tik kitą dieną – jau iš užsienio. Jos viršininkė pranešė, kad vakar susitiko su „atitinkamų institucijų atstovu“. Šis esą atvyko į fakultetą ir paprašė kai kurių darbuotojų „rekomendacijų“, tarp jų – ir Natalijos.
Viršininkė perdavė, kad nusiuntė „teigiamą rekomendaciją“, ir nurodė laukti kažkokio „Romano Viktorovičiaus“, darbuotojo iš „atitinkamų institucijų“, skambučio.
Natalija sunerimo. Ji prisipažįsta: turėjo pagrindo manyti, jog teisėsaugininkai iš tiesų gali ja domėtis. Prasidėjus karui Ukrainoje, jos dukra su vyru išvyko iš Rusijos (Natalija su vyru atostogų vyko kaip sykis su jais susitikti). Apskritai šeima nepritaria Rusijos valdžios politikai, dėstytoja padėjo rinkti parašus už Boriso Nadeždino dalyvavimą 2024 m. žiemą vykusiuose prezidento rinkimuose, o parašų rinkėjus persekiojo saugumo pajėgos.
Pasitarusi su vyru, Natalija nusprendė, kad su „Romanu Viktorovičiumi“ kalbėsis per garsiakalbį. Netrukus ji iš tiesų sulaukė skambučio iš nežinomo numerio. Iš pradžių skambinantysis bandė susisiekti per „WhatsApp“, tačiau to nepavykus padaryti perskambino įprastu numeriu.
Natalijos telefone pasirodė informacija, kad jai skambinama iš Voronežo srities. Moterį tai nustebino: kodėl FSB pareigūnas iš Voronežo srities turėtų domėtis Maskvos universiteto reikalais?
Vos atsiliepus „Romanas Viktorovičius“ paklausė, ar kas nors gali girdėti pokalbį – esą tai konfidencialu. Tačiau nors Natalija apsimetė, kad išėjo į kitą kambarį, garsiakalbio neišjungė.
Skambinantysis dėstytojai aiškino, kad „jos organizacija“ „nutekino darbuotojų duomenis“ ir dabar „šių darbuotojų vardu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pervedami pinigai“. Natalija neva buvo tarp tokių darbuotojų.
Be kita ko, moters klausta, ar jai pažįstamas Deniso Kapustino vardas. Šis asmuo – „Rusijos savanorių korpuso“, kovojančio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje, įkūrėjas. Korpuso kovotojai yra surengę keletą reidų į Rusijos pasienio regionus. Rusijoje ši organizacija, kurios daugelis narių yra kraštutinių dešiniųjų pažiūrų rusai, pripažinta teroristine ir uždrausta. D.Kapustinas praėjusių metų lapkritį Rusijoje už akių buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Nors Natalija apie Rusijos savanorių korpusą tebuvo girdėjusi per žinias, „Romanas Viktorovičius“ tikino, kad pinigai mokytojos vardu atitenka būtent D.Kapustinui, o tai reiškia, kad ji „gali būti apkaltinta valstybės išdavyste“.
Natalija ėmė juoktis. Ją prajuokino neva pervestos sumos dydis, kuris neprilygsta jos universiteto algai, ir tai, kad, sukčiaus teigimu, tokius pat pinigus Rusijos savanorių korpusui galėjo pervesti ir kiti mokytojai.
„Romanas Viktorovičius“ vardijo, ko Natalija turėtų imtis, jei nori atsikratyti įtarimų: užpildyti dokumentus ir sutikti bendradarbiauti, kad institucijos galėtų ją „apsaugoti“.
„Išduosiu orderį jus suimti“
Natalija bandė baigti pokalbį, o „Romanas Viktorovičius“ siuto: „Privalote visa tai padaryti nedelsiant, nes kitaip man bus aišku, kad jūs prisidėjote! Jei su mumis nebendradarbiausite, išduosiu orderį jus suimti!“. Moteris padėjo ragelį, o sukčius atkakliai mėgino skambinti dar kelis kartus.
Vėliau Natalija sužinojo, kad tokių skambučių sulaukė dar keli universiteto dėstytojai. Moteris nežino, ar kas nors patikėjo melu apie galimus jėgos struktūrų patikrinimus.
Ne visos istorijos baigiasi taip gerai, kaip nutiko minėtai dėstytojai. Birželio pradžioje pranešta apie teisėjos Natalijos Larinos, pernai išėjusios į pensiją, mirtį.
Žiniasklaida pranešė, kad N.Larina rasta po savo buto Maskvoje langu – moteris veikiausiai nusižudė, kai kurie šaltiniai teigia, kad ji palikusi atsisveikinimo raštelį. Prieš pat mirtį, gegužės mėnesį, 50-metė N.Larina tapo sukčių auka. Skelbta, kad į nežinomų asmenų sąskaitas ji pervedė 1 mln. rublių (per 10,7 tūkst. eurų) asmeninių santaupų ir 951 tūkst. rublių (10,2 tūks. eurų), paimtų kreditan.
Žurnalistai tiksliai išsiaiškino, kaip sukčiai apgavo buvusią teisėją. Jai parašė vyras, kuris prisistatė Michailo Strogonovo vardu – taip vadinosi teismo, kuriame N.Larina dirbo 15 metų, pirmininkas.
Apsimetėlis pasakė Natalijai, kad, jo žiniomis, iš jos sąskaitos bandoma pavogti pinigų ir perduoti juos Ukrainos karinėms pajėgoms. „Michailas Strogonovas“ perdavė, kad su N.Larina susisieks specialiųjų tarnybų ir Rusijos centrinio banko darbuotojai.
Buvusi teisėja pervedė milijoną rublių į neva „saugią sąskaitą“, o vėliau paėmė paskolą dar milijonui rublių. Kad buvo apgauta, N.Larina suprato tik kitą dieną. Moteris kreipėsi į policiją, tačiau, pasak jos artimųjų, dėl apgaulės ji labai išgyveno.
Rusijos rublio kursas – pagal „exchange.lt“.
